Artėjant vasarai, kraujo preparatų poreikis vėl auga. Labiausiai šiuo metu trūksta rečiausios – ketvirtosios – grupės kraujo, tačiau ir kitos atsargos jau ties riba. Tad savanorių donorų ieškoma visais įmanomais būdais.
Kraujo centro specialistams vasara bene sunkiausias metų laikas. Mat tuomet, visuotinių atostogų metą, ne tik sumažėja donorų, bet ir išauga kraujo preparatų poreikis – daugėja traumų, įvairių nelaimių, po kurių tenka perpilti kraują.
Vos spėja suktis
Pasak Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo direktorės Ritos Vaitkienės, šiltojo metų laiko mėnesiais kraujo poreikis faktiškai neprognozuojamas. Kartais vos spėjama patenkinti poreikį ir prisiruošti atsargų. „O kartais būna štilis ir niekam nieko nereikia“, – sako specialistė.
Šiuo metu, maždaug nuo balandžio pabaigos, situacija tokia, kad vos išgyvenama su turimais kraujo vienetais, mat balandžio pabaigoje vietos ligoninės pradėjo imti daugiau kraujo, be to, panevėžiečiai pagal sutartį pradėjo aptarnauti ir Kėdainių ligoninę. „Užsakymus Kraujo centro Panevėžio filialas dar įvykdo, tačiau vos spėjama suktis, kad tai būtų galima padaryti“, – konstatavo jo vadovė R. Vaitkienė.
Donorų ieško ir gatvėje
Pastaruoju metu labiausiai trūksta AB IV grupės minus Rh grupės kraujo. Vakar jo keletą maišelių panevėžiečiai turėjo atsivežti iš Vilniaus. R. Vaitkienė spėjo, kad ligoninėje šiuo metu guli vienas ar du rečiausią kraujo grupę turintys ligoniai.
Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo vadovės duomenimis, šiam savaitgaliui panevėžiečiai atsargų dar turi, o nuo pirmadienio vėl teks intensyviai jas pildyti.
Tiesa, kraujo tikėtasi gauti ir penktadienį – vakar savanorystės idėjoms skleisti Laisvės aikštėje surengtoje mugėje buvo ieškoma ir potencialių donorų. Tikėtasi, kad kraujo čia pat, miesto centre, sutiks duoti bent trys dešimtys panevėžiečių, atsiliepusių į savanorių platintą informaciją apie nemokamą donorystę.
Šiuo metu Panevėžyje yra apie 51 proc. neatlygintinų kraujo donorų. Bene daugiausia jų – jaunimas, apsišvietę žmonės, suvokiantys donorystės svarbą. „Auklėjame visais kanalais“, – šypsosi R. Vaitkienė ir priduria: – Neatlygintina kraujo donorystė yra saugesnė nei mokama. Mat yra tikimybė, kad, tikėdamasis gauti pinigų, žmogus nepasako apie persirgtas ligas, nutyli kitus svarbius dalykus. „Vis dėlto kone pusė centro donorų pageidauja už kraujo davimą gauti 40 litų“, – sako R. Vaitkienė.
Nelaimei nutikus – nebe laikas
R. Vaitkienės teigimu, nemokamai kraujo donorystei daug įtakos turi žmonių sąmoningumas, apsišvietimas.
Kai kur centro darbuotojams tenka išgirsti, kad jei darbuotojai duos kraujo, nukentės darbas, tądien jie negalės dirbti visu pajėgumu. Naudinga, kai pats vadovas duoda kraujo – rodo pavyzdį. Tai užkrečia ir kitus.
Aišku, žmonės apie donorystę turi įvairių nuomonių. „Kartais tenka išgirsti, kad kraujo turi tiek, kiek jiems patiems reikia“, – neslepia R. Vaitkienė. Tokiems priminus, kad gali ir patiems nutikti nelaimė ir prireikti donorų kraujo, paprastai sulaukiama atsakymo, jog tuomet tuo pasirūpins artimieji.
„Nebus tada laikas, – tikino specialistė. – Kol artimieji suskubs, bus per vėlu.“
Direktorės teigimu, kraujas dar iki tol turi gulėti saugyklose ištirtas, paruoštas. Ne laikas lakstyti ir ieškoti artimųjų, kai nutinka nelaimė.
Rezultatai džiugūs, bet galėtų būti geresni
Kiekvieną mėnesį centro darbuotojai važinėja po visus apskrities rajonus, organizuoja kraujo ėmimo akcijas. Neretai jas organizuoti padeda tų rajonų medikai. Bendradarbiaujama su miesto mokyklomis. Aštuoniolikmečiai, devyniolikmečiai gimnazistai mielai duoda kraujo. Kadangi pasirašyta sutartis ir su Kėdainių ligonine, panevėžiečiai pradės ieškoti donorų ir ten.
Kartą davusieji kraujo donorai palieka specialistams duomenis, kaip būtų galima su jais susisiekti. Prireikus kurios nors grupės kraujo, jų ieškoma, prašoma vėl duoti jo.
Aktyviai, pasak R. Vaitkienės, dirbama ir su organizacijomis. Šis darbas jau duoda šiokių tokių rezultatų: nemažai miesto įstaigų priima Kraujo centro specialistus pas save, kad darbuotojai galėtų duoti kraujo, nemokamai suteikia patalpas. Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo vadovė pasidžiaugė, kad aktyviai donorystės akcijose dalyvauja „Palink“ bendrovės valdomas prekybos tinklas – kaskart kraujo duoda po kelias dešimtis jo darbuotojų. Įmonės savininkas, anot R. Vaitkienės, ir pats yra donoras, palaiko donorystės idėjas.
Tačiau net donorystės akcijos įmonėse donorų gausos negarantuoja. „Neretai ateina labai nedaug žmonių duoti kraujo, – pripažįsta R. Vaitkienė. – Būna, kad dirba keli šimtai žmonių, įmonė nemaža, o kraujo duoda tik koks dvidešimt. Tačiau būna ir atvirkščiai: dirba vos kelios dešimtys ir maždaug pusė tampa nemokamais donorais.“
Daiva SAVICKIENĖ
