Nemokama donorystė – kol kas tik šūkis. Kraujo centrai tebemoka donorams, nors, pasak specialistų, mokama donorystė neleidžia visiškai užtikrinti geros kraujo kokybės, rašo “Kauno diena”.
„Norime vaikui nupirkti rašomąjį stalą, todėl atėjau duoti kraujo“, - kalbėjo 34 metų Haroldas. Jam, dirbančiam apsaugos darbuotoju, 40 litų už duoto kraujo dozę – nemaži pinigai.
Kauno kraujo centre apsilankęs studentas Algirdas taip pat prisipažino laukiantis atlygio. Vaikinas teigė, kad tai jam – priedas prie stipendijos. Pasak studento, keli jo draugai taip užsidirba pinigų vakarėliams.
Lėšų sumokėti donorams kraujo centrai gauna iš Teritorinių ligonių kasų. Vien Kaune tam reikia milijono litų. Nemokamai savo kraują Lietuvoje kol kas duoda tik 38 proc. visų donorų.
Pasak Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomene specialistės Jūratės Vaidelienės, didžiausia žala neatlygintinai donorystei buvo padaryta 1995 metais, kai visiems duodantiems kraujo buvo privaloma mokėti pinigus. Pasak pašnekovės, tada dalis savanorių atsisakė kraujo davimo idėjos, nes jiems buvo žema stumdytis eilėse su žmonėmis, kuriems rūpėjo tik pinigai pagirioms.
Neatlygintina donorystė buvo sugrąžinta 2003 m., bet pamažu didėjantis neatlygintinų donorų skaičius dar labai mažas, paliginus, su išsivysčiusiomis šalimis.
Pasak J. Vaidelienės, neatlygintina donorystė laiduoja kokybišką kraują: „Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, aukojantys kraujo laisva valia, yra mažiausiai linkę slėpti informaciją apie savo sveikatos būklę ar gyvenseną, dėl kurios jie būtų netinkami donorystei. Laboratorijoje nustatomos tik pagrindinės pavojingos ligos, tačiau gali būti ir kitokių virusų, vartotų vaistų komponentų, kurių neįmanoma ištirti, todėl negalima išvengti ir rizikos.“
