M. Veličkos pranešime „Bėda, ne kiek prasmuko teroristų, o kiek jie užverbuos kitų pabėgėlių?“ krašto apsaugos viceministras pabrėžia, kad per Viduržemio jūrą į Europos Sąjungą yra atplūdę beveik 400 000 migrantų bei kelia klausimą, kiek iš atvykusių gali būti Irako ir Levanto islamo valstybės (ISIL) kovotojų ar jiems prijaučiančių bei potencialių savižudžių.
„Esu įsitikinęs, jog keletas šimtų ISIL kovotojams prijaučiančių, arba taip tariamų neidentifikuotų kaip ISIL kovotojai asmenų, kurie iki šios dienos sugebėjo išsaugoti savo slaptumą, kadangi viso pasaulio žvalgybinės agentūros šią informaciją ypač kruopščiai renka bei ja dalijasi, su tokiu dideliu migrantų skaičiumi tikrai pateko į ES“, – pranešime, kurį išplatino Darbo partijos informacinis biuras, komentuoja M. Velička.
Anot viceministro, ISIL grupuotė laikosi strategijos raginti užsienio šalyse gyvenančius ir ISIL ideologijai prijaučiančius asmenis rengti išpuolius savose šalyse.
„Dar aktualesnis klausimas kiek iš 400 000 pabėgėlių bus užverbuoti ISIL ar kitų teroristinių organizacijų? Atsakymas – DAUG. Visi žmonės, kurie atvyko su migracijos banga tikisi geresnio bei saugesnio gyvenimo ES ir jei šie žmonių lūkesčiai nepasiteisins, atsiranda vietos radikaliom islamistinėm nuotaikom plisti. Faktas tas, kad visų poreikių maksimaliai patenkinti bus neįmanoma, dalis žmonių nebus nusiteikę laukti ir kentėti.
Strateginis tikslas šiame procese yra šių žmonių integravimas į mūsų kultūrinę bei socialinę erdvę. Priešingu atveju jie taps potencialiai pažeidžiami ISIL ideologijos, o tada jau turėsime spręsti kur kas sudėtingesnius klausimus – pvz. kaip sustabdyti teroristinius savižudžių išpuolis šalyje...“, – dėsto M. Velička.
Iškėlė atsistatydinimo idėją
Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos seniūnas Andrius Kubilius portalui tv3.lt neslėpė, jog M. Veličkos elgesys jį nemaloniai nustebino.
„Aš manau, kad viceministras, visų pirma, turi atstovauti valstybės poziciją, reikšdamas savo nuomonę, o jeigu jis nesutinka su valstybės pozicija, jis turi trauktis iš pareigų. Valstybės poziciją iš tikrųjų aiškina šiuo klausimu, šiuo aspektu dėl galimų teroristų Valstybės saugumo departamentas, kitos institucijos, kurios labai tvirtai teigia, jog, pirmas dalykas, tie pabėgėliai bus kiekvienas asmeniškai tikrinami dėl terorizmo pavojaus, antras dalykas – labai aiškiai įvardijama, jog kol kas oficialios institucijos, kurios yra atsakingos už terorizmo prevenciją, nemato kažkokio ypatingos pavojaus. [...] Tai čia viceministro asmeniški samprotavimai yra iš tikrųjų toks nesusipratimas“, – kalbėjo A. Kubilius.
Konservatorių vadovas parlamente teigė neabejojantis, jog krašto apsaugos viceministro sprendimas paskelbti publikaciją apie galimą terorizmo grėsmę yra susijęs su Darbo partijos kritišku požiūriu į Lietuvos įsipareigojimą priimti dalį į Europą plūstančių migrantų.
„Aš manau, kad čia yra Darbo partijos tokia viešai skelbiama nuostata. Tą demonstruoja ir Darbo partijos pirmininkas V. Mazuronis, pasisakydami populistiškai prieš Lietuvos dalyvavimą, solidariai sprendžiant europinę pabėgėlių krizę. [...] Mane stebina, kad žmonės, kurie užima svarbias pareigas Vyriausybėje, vykdomojoje valdžioje sau leidžia, nepasitraukdami iš pareigų, skelbti viešai tokias nuostatas, kurios prieštarauja oficialiai valstybės pozicijai. [...] Krašto apsaugos ministras turėtų reaguoti, nes, kai viceministras skelbia tokias nuostatas, tai jis yra ministro pavaduotojas, tai galima galvoti, kad tokias nuostatas palaiko ir ministras“, – aiškino opozicijos lyderis.
Ragino nesėti baimės
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Benediktas Juodka teigė, jog potencialių teroristų atsiradimo migrantų gretose galimybė yra labiau teorinė, todėl Seimo taip pat neslėpė, jog jį toks koalicijos partnerių „darbiečių“ deleguoto viceministro M. Veličkos elgesys kelia nuostabą.
„Mano supratimu, tai yra labai delikatus klausimas ir kam sėti kažkokius nerimus visuomenėje? [...] Aš manau, mūsų politinė linija yra aiški. Mes mandatavome Europos reikalų komitete, važiuojant vidaus reikalų ministrui į tarybą, mūsų Lietuvos poziciją, todėl nereikėtų eskaluoti, o reikėtų vadovautis tais politiniais sprendimais, kokie jie dabar yra priimti Lietuvoje. Kaip politiniam pareigūnui, [...] reikėtų elgtis atsargiai“, – portalui tv3.lt kalbėjo B. Juodka. URK vadovas neatmetė galimybės, kad viceministras M. Velička, paskelbdamas publikaciją apie galima terorizmo grėsmę, tiesiog vykdo Darbo partijos politiką. Vis dėlto, pasak B. Juodkos, reikėtų prisiminti ir politinės kultūros svarbą.
„Politinėms partijos niekas negali uždrausti elgtis vienaip ar kitaip, bet yra politinė kultūra. [...] Jeigu protingi politikai, nesvarbu, kokiai partijai priklausytų, tai turėtų suprasti, kad demokratinėje visuomenėje priimtas balsavimo sprendimas komitete dėl Lietuvos pozicijos ir yra Lietuvos pozicija. Todėl protingas politikas turėtų kalbėti apie tai, kokia yra Lietuvos pozicija. Bet, žinote, artėja rinkimai, visi nori įtikti, interpretuoja, nori įsteigti visokius migracijos departamentus. [...] Prasideda politiniai žaidimai, jeigu nesilaikoma tos priimtos demokratiniu keliu pozicijos“, – kalbėjo politikas.
