Marijus Velička
Kartais politikų noras pasirodyti žiniasklaidos puslapiuose stebina: nesuprasdami klausimo esmės, paviršutiniškai tesuvokdami keliamos problemos gylį, jie pradeda komentuoti tai, į ką nėra įsigilinę.
Būtent taip atsitiko opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui, kuris net neperskaitęs mano straipsnio „Bėda, ne kiek prasmuko teroristų, o kiek jie užverbuos kitų pabėgėlių?“, nusprendė, kad jame išdėstytos mintys nesutampa su valstybės pozicija ir tai gali būti pagrindas mano atstatydinimui. Tai tik dar kartą parodė, kad pats A. Kubilius nelabai supranta, kokia yra valstybės pozicija pabėgėlių klausimu ir kokių grėsmių mes turėtume saugotis.
Tad šiame atsakyme norėčiau dar kartą trumpai išgryninti pagrindines tezes, ir tikiuosi, kad šį kartą opozicijos lyderis sugebės suprasti mano keliamų problemų aktualumą.
Pareiga – įspėti apie teroristų keliamo pavojaus egzistavimą
Aš visiškai palaikau valstybės poziciją dėl pabėgėlių priėmimo Lietuvoje, nes tai yra mūsų, kaip ES narės solidari pareiga sprendžiant iškilusią problemą. Gana būti vien tik ES teikiamų gėrybių vartotojais, o pabėgėlių krizė – puiki proga parodyti visai ES, kad esame pilnaverčiai Bendrijos nariai, turintys ne tik teises, bet ir pareigas. Tai buvo akcentuota ir mano straipsnyje, nurodant, kad labai svarbu yra tai, kad mes – Lietuvos žmonės – būtumėm aktyvūs, siekdami integruoti pabėgėlius į Lietuvos kultūrinę ir socialinę erdvę.
Eidamas Krašto apsaugos viceministro pareigas matau pareigą įspėti Lietuvos žmones apie teroristų keliamo pavojaus egzistavimą, atitinkamai paruošti šalies visuomenę bei dėti pastangas, kad galimos grėsmės būtų eliminuotos. Žinau, kad šalies saugumu besirūpinančios institucijos aktyviai ruošiasi pabėgėlių priėmimui į Lietuvą ir neabejoju, kad savo darbą jos atliks profesionaliai, tačiau taip pat laikausi principo, kad žmonėms turi būti suteikta kuo daugiau informacijos, siekiant išsklaidyti visas abejones ir baimes.
Jokiu būdu nesiekiu bauginti Lietuvos žmonių ar skatinti juos prieštarauti valstybės apsisprendimui priimti pabėgėlius ir dar kartą pabrėžiu, kad šis sprendimas yra teisingas, o Lietuva pasielgė kaip atsakinga ir solidari ES narė.
Kas liečia Darbo partiją, kuri mane delegavo į einamas pareigas – Darbo partija niekuomet nepasisakė už pabėgėlių nepriėmimą, bet kaip ir dauguma Vidurio ir Rytų Europos valstybių kritikuoja privalomą pabėgėlių kvotų sistemą, todėl iš patyrusio politiko, opozicijos lyderio girdėti pigų bandymą diskredituoti partiją nebūtais dalykais - kelia nuostabą. Nepaisant mano partijos pozicijų, aš dirbu Vyriausybėje, kurios sprendimus gerbiu ir vykdau.
Andrius Kubilius – „eterio drumstėjas“?
Sėkmingas pabėgėlių integravimas į mūsų visuomenę yra tiek Lietuvos institucijų, tiek gyventojų užduotis, siekiant, kad tai nevirstų didesne problema. Tai yra tęstinis procesas, kuris truks ne vienerius metus, dirbant tiek šiai, tiek kitoms Vyriausybėms.
Į juoką keliantį kaltinimą esą mano nuomonę įtakoja artėjantys rinkimai, noriu atsakyti, kad rinkimai bus tik daugiau nei po metų, o mano iškeltas klausimas mūsų šalies saugumui jau yra ir bus aktualus dar ne vieną dešimtmetį. Kalbėti apie problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų reikia visada, nesvarbu kiek laiko liko iki rinkimų. Tokio principo laikausi pats, taip kviečiu elgtis Seimo narius ir neabejoju, kad tai yra viena iš mano pareigų, einant krašto apsaugos viceministro pareigas.
Opozicijos lyderį A. Kubilių vertinu kaip patyrusį ir išmintingą politiką, iš kurio esant galimybei stengiuosi daug ko pasimokyti. Tačiau šioje situacijoje man išties apmaudu, kad A. Kubiliaus išsakyta kritika rodo ne brandaus politiko siekį spręsti problemą, o tik reitingą bet kokiais būdais siekiantį pataisyti eterio drumstėją. Tikiuosi, jog šį kartą ponas Kubilius tiesiog nepataikė. Opozicijos kritika yra sveikintinas ir vertintinas dalykas, kuris užtikrina kokybišką pozicijos darbą ir atsakomybę, tačiau tai turi būti adekvatu, protinga bei suvokiant apie ką kalbama. Bandymas gauti eterį bet kokiu klausimu parodo, kad asmuo nėra įsigilinęs į situaciją, ieško galimybės pasisakyti aktualia tema, tačiau visiškai iškrenta iš konteksto.
Tad pabaigai gerbiamam A. Kubiliui noriu pasakyti: būdamas opozicijoje Jūs ne tik nesidomite Lietuvos saugumu ir su pabėgėlių priėmimu susijusiomis grėsmėmis, bet netgi norite tai nuslėpti nuo Lietuvos žmonių. Tikiuosi, kad ne visi konservatoriai mąsto kaip Jūs. Kas liečia demagoginį pasiūlymą man atsistatydinti, rimtai jo nevertinu, tad tik pasakysiu, jog darbą Krašto apsaugos viceministro poste tęsiu, su dar vienu papildomu akstinu – kad jo neužimtų neatsakingais pareiškimais, populizmu ir demagogija užsiimantys politikai.
