Ministerija BNS informavo šiuo metu ieškanti per 20 viešųjų pirkimų specialistų, kurie dirbtų nuo kitų metų kuriamoje agentūroje ir naujame KAM Įsigijimų politikos skyriuje.
Įvykdžius pertvarką, Krašto apsaugos ministerijoje neliks Ginkluotės ir valdymo sistemų, Įsigijimų ir Pajėgumų planavimo departamentų, o kariuomenėje – Materialinių resursų departamento.
Nors 79-iems šių departamentų darbuotojams buvo išdalyti įspėjimo lapeliai apie jų pareigybių panaikinimą, tikėtina, kad daugelis šių pareigūnų dirbs naujai kuriamoje Gynybos resursų agentūroje.
Likusieji bus perkelti į kitas krašto apsaugos sistemos institucijas, o jeigu su tuo nesutiks, bus atleisti.
„Tikslus asmenų skaičius, kurie neteks darbo krašto apsaugos sistemoje (atsisakys siūlomų pareigų arba bus atleisti), paaiškės, kai bus baigtos visos procedūros“, – BNS sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovas spaudai Laimonas Brazaitis.
Gynybos resursų agentūroje iš viso dirbs 144 darbuotojai – 69 kariai ir 75 civiliai tarnautojai. Kitų metų pradžioje bus sukomplektuota 80 proc. agentūros personalo.
Dalį darbuotojų sudarys krašto apsaugos sistemoje dirbantys žmonės, atsakingi už specifinių karinių produktų projektus, likę specialistai bus atsakingi už viešųjų pirkimų procedūras.
Nuo kitų metų pradžios Gynybos resursų agentūra vykdys 75 proc. krašto apsaugos sistemos pirkimų, o ilgainiui ji turėtų perimti 95 proc. įsigijimų.
Po šios pertvarkos daugiau strateginio planavimo įgaliojimų įgaus kariuomenės Jungtinis štabas, jis bus pavadintas Gynybos štabu.
Įsigijimų reformos imtasi po pernai kritikos sulaukusio kariuomenės pirkimo, kai iš bendrovės „Nota Bene“ 2014 metais virtuvės įrankiai įsigyti kelis kartus didesne nei rinkos kaina. Kilus ažiotažui dėl „auksinių šaukštų“ buvo smukęs gyventojų pasitikėjimas kariuomene.
Paaiškėjus šiai istorijai, teisėsauga ėmėsi tirti galimą „Nota Bene“ atstovų sukčiavimą. Be to, šiemet vasarą Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos kariuomenės logistų, galbūt piktnaudžiavusių iš „Nota Bene“ įsigijant gertuves.
Atrankoje – vienas dalyvis
Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija ieško būsimo Gynybos resursų agentūros direktoriaus. Atranka sulaukė kai kurių politikų priekaištų dėl jos skaidrumo.
Gruodžio pradžioje paskelbus konkursą, dokumentus norintieji jame dalyvauti turėjo pateikti per kelias dienas. Be to, atranka buvo paskelbta tik vidiniame Krašto apsaugos ministerijos tinkle. Ministerija taip pat numatė, kad agentūros direktorius turi būti statutinis pareigūnas.
Tai paviešino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas. Jam pareiškus, kad konkursas tėra fikcija, Krašto apsaugos ministerija nusprendė atranką pratęsti dviem savaitėms ir padarė ją viešą. Ministerija teigia, kad konkursas vyko skaidriai, o atranka pratęsta, nes joje dalyvavo vienas pareigūnas.
Pratęsus atranką, kandidatai pateikti dokumentus gali iki trečiadienio. Iki praėjusio penktadienio pietų tarp pretendentų tebebuvo tas pats vienas dalyvis, BNS sakė krašto apsaugos ministro atstovė Vita Ramanauskaitė.
V. Bakas teigė, jog Krašto apsaugos ministerijai pavyko išskaidrinti konkursą, tačiau ji galėjo dar labiau pasistengti, kad į atranką būtų pritraukta daugiau žmonių.
„Mes turime mokytis iš pažangiausių verslo pavyzdžių, kaip reikia medžioti galvas, kai ieškome žmonių į tokias aukštas pareigas, kur yra galimybės saviraiškai, kur yra galimybių ir tobulėti, yra galimybių ir padėti valstybei“, – BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.
„Mano nuomone, ta pareigybė neturėtų būti statutinė. Nelabai suprantu, kodėl pareigūnams, kuriems reikia organizuoti visos sistemos įsigijimus, būtinai reikia reikia statutinio statuso“, – pridūrė jis.
V. Bakas teigė, kad Seimas ypač kontroliuos krašto apsaugos sistemos įsigijimus: „Mūsų uždavinys – neleisti susidaryti net menkiausiai galimybei pasikartoti „auksinių šaukštų“ skandalui“.
Krašto apsaugos ministerija teigia, kad Gynybos resursų agentūros direktorius turi būti statutinis, nes jis vadovaus kariams ir turės išmanyti karinę specifiką.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas tvirtino, kad skubota agentūros direktoriaus atranka neturėtų diskredituoti visos įsigijimų reformos.
„Aišku, kad atrankos turi atitikti taisykles, būti skaidrios, aiškios ir jose turi dalyvauti potencialiai geriausi specialistai, bet aš dėl to neneigčiau pačios agentūros reikšmės ir nerėkčiau visa gerkle, kad čia viskas, ypatinga korupcija ir nieko daugiau nebereikia daryti“, – BNS sakė parlamentaras.
Kitais metais Lietuva pirmą kartą krašto apsaugai skirs 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Gynybos biudžetas sieks apie 873 mln. eurų.
