Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį atmetė kovotojų už kino teatrą ,,Lietuva" kovojančių aktyvistų skundą dėl žemės sklypo detaliojo planavimo Vilniuje, Pylimo gatvėje 17 - kino teatro pastato vietoje.
Galutiniu ir neskundžiamu sprendimu paliktas galioti pernai birželio 14 dieną paskelbta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos patikrinimo akto, susijusio su detaliojo plano projektu, parengtu žemės sklypui Pylimo gatvėje 17.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjai - paveldo ekspertė Jūratė Markevičienė, muzikologas Tomas Bakučionis, kino režisierius Vytautas Damaševičius bei menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno laureatas Gediminas Urbonas net neturėjo teisės skųsti procedūrinio dokumento.
"Rojaus apartamentai" įsitikinę, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA) pagrįstai pasirašė išvadą dėl plano tvirtinimo - esą kino teatras nepatenka į Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną. Po nutarties paskelbimo verslininkai pareiškė, kad toliau vykdys detaliojo plano procedūras.
Pasak LVAT, nors Vilniaus mieste, Pylimo gatvėje esantis žemės sklypas yra Pasaulio paveldo objekto - Vilniaus senamiesčio - dalis, tačiau jame esantis pastatas nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir nėra paskelbtas saugomu kultūros paveldo objektu.
Anot teismo, žemės sklype galimi remonto, rekonstravimo, griovimo darbai, reglamentuota gyvenamosios, visuomeninės, komercinės ir smulkaus verslo paskirties naujų statinių statyba.
Kaip skelbiama teismo nutartyje, pareiškėjai dalyvavo teritorijų planavimo viešojo svarstymo su visuomenine procedūrose. Detaliojo plano organizatoriams bendrovei "Rojaus apartamentai" jie pateikė savo pasiūlymus.
Anot teismo, tokiu būdu šioje detaliojo plano svarstymo stadijoje pareiškėjų teisės buvo realizuotos.
Anot bylą nagrinėjusios LVAT teisėjų kolegijos, VAVA priimtas dokumentas - detaliojo plano patikrinimo aktas - yra tarpinis procedūros dokumentas. Tokį dokumentą teismui gali apskųsti tik tas asmuo, kuris gina savo pažeistą ir ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. VAVA priimtas aktas, teismo manymu, pareiškėjų subjektinių teisių nepažeidžia.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymą suinteresuota visuomenė, t.y. platesnis asmenų
ratas, gali skųsti tik patvirtintą baigiamąjį teritorijų planavimo aktą.
Kovotojai už ,,Lietuvos" kino teatro išlikimą taip pat siekė, kad ginčas persikeltų ne tik į Konstitucinį Teismą, bet ir už Lietuvos ribų - Europos Bendrijos Teisingumo Teismą.
Tuo tarpu sklypą Pylimo gatvėje įsigijusi bendrovė ,,Rojaus apartamentai" įsitikinusi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA) pagrįstai pasirašė išvadą dėl plano tvirtinimo - esą kino teatras nepatenka į Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną.
Neformalaus judėjimo ,,Už Lietuvą be kabučių" atstovai teisme taip pat tikino, kad Pylimo g. 17 esančio detaliojo plano įgyvendinimas padarys didelę žalą senamiesčiui kaip Pasaulio paveldui ir paminklui.
Jie taip pat nurodė, kad detaliojo plano sąlygos išduotos be teisėto pagrindo, neapibrėžiant paveldosaugos reikalavimų, be to, esą nebuvo parengti žemėvaldų planai ir privalomas laikinasis apsaugos reglamentas, nepaisyta viešojo intereso ir svarbos visuomenei.
Visuomenininkų teigimu, naujos statybos neatitinka Saugomų senamiesčio savybių apsaugos reikalavimų, jos darys neigiamą poveikį saugomam istoriniam kraštovaizdžiui. "Formuojama nauja urbanistinė ir architektūrinė aplinka neatitinka saugomų Vilniaus urbanistinių ir architektūrinių savybių, į Senamiestį planuojama įterpti jam nebūdingą struktūrą, todėl gali kilti grėsmė archeologijos paveldui", - teigė neformalaus judėjimo atstovai.
Tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme vyksta kitas ginčas - ,,Lietuvos" kino teatro pastatą įsigijusi bendrovė ,,Rojaus apartamentai" iš neformalaus judėjimo ,,Už Lietuvą be kabučių" aktyvistų siekia prisiteisti daugiau nei pusę milijono litų už stabdomus verslo planus. Šioje byloje kol kas vyksta tik parengiamieji posėdžiai. Šią bylą nagrinėjantis teismas laukė LVAT sprendimo dėl detaliojo planavimo.
,,Lietuvos" kino teatras buvo privatizuotas 2002 metais. Tuometinė ,,Turto vystymo grupė", priklausiusi konsorciumui ,,NDX Development", kuris buvo ,,Vilniaus prekybos" grupės dalis, už 3 mln. litų nupirko 92,60 proc. ,,Lietuvos" kino teatro akcijų paketą. Privatizavimo sąlygose buvo numatyta, kad pirkėjas 3 metus negali keisti kino teatro paskirties.
2005 metais iš "Vilniaus prekybos" pastatą įsigijo įmonė ,,Rojaus apartamentai", kuri iki 2008-ųjų pabaigos ketino pastatyti 4 aukštų gyvenamosios paskirties pastatą su 280 vietų kino sale.
Dabar ,,Rojaus apartamentams" nuosavybės teise priklauso buvusios ,,Lietuvos" pastatas ir sudaryta žemės nuomos sutartis iki 2093 m.
,,Rojaus apartamentų" akcininkai - 90 proc. akcijų valdanti bendrovė ,,Cinema Scotland" ir įmonė ,,M2 Invest", turinti 10 proc. akcijų bei atsakinga už projekto plėtrą ir įgyvendinimą.
Į naująjį pastatą ,,Lietuvos" vietoje planuojama investuoti 25 - 30 milijonų litų, tačiau statyboms trukdo iki šiol nepatvirtintas ir teismui apskųstas teritorijos detalusis planas. Sklypo detalųjį planą turėtų tvirtinti Vilniaus taryba.
Nors dar nėra aišku, kada ir ar iš viso bus pradėtos naujojo pastato statybos, būsimame pastate planuojamame įrengti kino centre jau planuojami renginiai bei kuriama programos ,,Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" kino programa.
Siekdami išsaugoti kino teatrą, peticiją pasirašė 7000 piliečių.
Peticijoje buvo reikalaujama, kad būtų svarstoma galimybė suteikti buvusiam „Lietuvos" kino teatrui nacionalinės svarbos statusą ir atsižvelgti į sostinės gyventojų nuomonę, sprendžiant kino teatro likimą.
Tačiau peticija, kurioje prašoma buvusiam ,,Lietuvos" kino teatrui suteikti nacionalinės svarbos statusą, įvardyta kaip neturinti teisinio pagrindo.
