Šią naują minėjimo progą Seimas įrašė į Atmintinų dienų įstatymą.
Viena iš projekto iniciatorių konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad tokios dienos norėjo medikų bendruomenė.
„Aišku, psichologinio smurto tarp darbuotojų, tarp pavaldinių ir vadovų gali pasitaikyti ir pasitaiko ne tik sveikatos priežiūros srityje, bet šią sritį išskirčiau dėl to, kad yra labai ypatingi, jautrūs santykiai tarp darbuotojų ir pacientų“, – teigė parlamentarė.
Anot jos, kartais pacientai nelinkę laukti, kol gydytojai juos priims, nesupranta, jog paslaugos suteikimas jiems gali užtrukti arba ne visada pagrįstai kreipiasi, pasitaiko, kad tai sukelia pykčio, smurto proveržį. Dėl to medikai prašo jų darbo vietose įrengti vaizdo kameras, garso įrašymo įrangą.
Pasak J. Sejonienės, reikia turėti „mechanizmą ir prievolę parlamentinei kontrolei, kad tą situaciją spręstume, kad parlamentas būtų įpareigotas gerinti santykius tarp pacientų ir tarp darbuotojų, įstaigų viduje“.
Seimo Regionų frakcijos narys Petras Gražulis šią iniciatyvą vadino keista, nes, anot jo, į Atmintinų dienų sąrašą siūloma įrašyti tai, su kuo reikia kovoti, o ne skatinti.
„Į Atmintinų dienų sąrašą praktiškai visada įdedame pozityvą, gerbtiną visuomenėje reiškinį, įvykį. O dabar negatyvą iškeliame kažkokiai pagarbai. Galime ir narkomanų, ir alkoholikų dieną minėti, tinginio dieną galime paminėti. Kodėl taip keistai pradėjome mąstyti?“ – klausė Seimo narys.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme iš viso numatyta 71 atmintina diena.
