Renginio metu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pastebėjo, kad labai svarbu leisti jauniems žmonėms patikėti, kad jie yra reikalingi ir svarbūs. Būtent Jaunimo garantijų iniciatyva suteikia galimybę nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui nuo 15 iki 29 metų per 4 mėnesius gauti darbo, mokymosi ar savanorystės pasiūlymus. Visiškai nežinantiems, kuo ateityje užsiimti, padedama apsispręsti, suprasti save bei motyvuojama imtis veiksmų. Prisijungti prie šios iniciatyvos galima internetiniame tinklapyje www.jaunimogarantijos.lt.
Kodėl kitų asmeninės patirtys svarbios?
„Kurk Lietuvai“ projekto dalyviai Aivaras Vencevičius ir Julija Kačanova tyrė šios iniciatyvos komunikaciją ir aktyviai bendravo su sėkmės istorijų herojais bei šių istorijų „kalviais“ – projektų koordinatoriais. Jie pastebėjo, kad daugelį naujai ateinančių jaunuolių žengti pirmąjį žingsnį įkvepia būtent kitų pasidalintos patirtys. Žmonės ieško panašių į savo situacijų ir noriai susitapatina su jomis, o didžiausia paskata jiems yra tai, kaip į juos panašūs žmonės sėkmingai atrado savo kelią. Taip pat šių istorijų analizė padeda atskleisti, ko dar trūksta pačiam projektui, kad ateityje būtų pasiekiami vis geresni rezultatai.
Atrenkant labiausiai įkvepiančius ir pamokančius pavyzdžius pirmiausia teko apsibrėžti, kas laikoma sėkmės istorijomis. Ir nors Jaunimo garantijų tikslas yra per keturis mėnesius pasiūlyti kokybiško darbo pasiūlymą, mokymus, savanorystės vietą arba praktiką. „Kurk Lietuvai“ dalyviai pastebėjo, kad ne visuomet tai pavyksta įgyvendinti. Visgi jų teigimu, sėkme galima laikyti kiekvieną žmogaus išėjimą iš savo komforto zonos.
Jiems su tokiu pavyzdžiu teko susidurti, kai dėl Jaunimo garantijų pagalbos dėkojo vieno jaunuolio mama. Pasak moters, jos sūnus neturėjo nei vieno draugo, buvo labai uždaras, sėdėdavo tik namie prie kompiuterio, tad susidomėjimas šiuo projektu ir pastovus dalyvavimas „Atrask save“ renginiuose jau buvo didelis stebuklas, maloniai nustebinęs artimuosius.
Tad jei žmogus prieš projektą visą savo laiką leido nieko neveikdamas, o po jo pradeda domėtis, susimąstyti dėl savo ateities – tai jau yra sėkmė. Tad konferencijos metu buvo pateikti penki visiškai skirtingi atvejai, kurie parodo, kad Jaunimo garantijos gali būti patraukli iniciatyva tiek merginoms, tiek vaikinams. Prieinama ji ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir miesteliuose siūlant įvairiausias priemones, taikomas atsižvelgiant į konkretų atvejį.
Nepaisant negandų neprarado optimizmo
Pristatydami pirmąjį sėkmės istorijos pavyzdį – 26 metų laipiojimo instruktorių Edminą iš Alytaus, Aivaras ir Julija atskleidė, kad tai išties buvo žmogus, apie kurį pirmiausia kilo mintis rengiant šį pristatymą. Jų teigimu, tai įkvepianti asmenybė, kurią įvairūs sunkumai ir negandos pradėjo persekioti dar paauglystėje, tačiau net turėdamas daugybę šansų paslysti vaikinas išliko sąžiningas, orus, nepasiduodantis ir visuomet ieškantis išeities.
Dar būdamas paauglys Edminas su mama išvyko į užsienį ir dėl to neįgijo vidurinio išsilavinimo, kas grįžus į Lietuvą buvo didžiausias trukdis ieškant pragyvenimo šaltinio. Užsiregistravęs darbo biržoje, paskatintas koordinatorių šį sunkumą vaikinas lengvai įveikė ir šiandien dirba mėgstamą darbą.
„Aš niekada nematydavau galimybės pasiduoti, todėl ir nekreipdavau dėmesio į įvairias pagundas. Visada stengiausi išlaikyti šalia savęs žmones, kurie man patinka, kurie mane skatina veikti. Nors patekus į blogą aplinką jaučiamas spaudimas, svarbu bandyti nuo to atsiriboti. Kad ir kaip sunkiai einasi, pats turi kurti aplinką, kuri tave keltų, o ne smukdytų.
Mano gyvenime buvo įvairių situacijų, o veikti kartais trukdydavo baimė ir nežinojimas. Būtent nežinojimas nuo ko pradėti yra dalykas, kuris labiausiai stabdo. Todėl aplinkinių paprastumas, dalinimasis, noras padėti, pagelbėti yra neįkainojamas. Turbūt kiekvienas savo aplinkoje turime arba galime rasti žmogų, kuris užsiima tuo, ką norėtum daryti tu pats. Galbūt ta veikla nėra visiškai tokia, apie kurią pats svajoji, gal kitaip apipavidalinta, tačiau vis tiek galima stengtis su tuo žmogumi bendrauti, jam kažkuo padėti ir užmegzti abipusį ryšį. Kiekviena patirtis yra labai svarbi, nes vieną dieną kažkuri iš jų gali pakeisti gyvenimą“, – teigė Edminas iš Alytaus. „Šiandien mano gyvenimas priklauso nuo manęs“
Antrasis sėkmingas pavyzdys yra 24 metų kaunietė Goda, kuri dabar yra puikiai žinoma mados pasaulyje dėl savo prekės ženklo „Oh My Goda“. Nors mergina visą gyvenimą savo ateitį siejo su mada, norėjo kurti ir netgi pasirinko su tuo susijusias studijas – karjeros pradžia nedžiugino. Nusivylusi studijomis, kuriose gaudavo vien teorines žinias, kurių niekaip negalėjo pritaikyti savo turimų idėjų realizacijai, Goda po dvejų metų studijas nutraukė.
Nors ir toliau motyvacijos merginai netrūko ir ji aktyviai keliavo, dirbo su įvairias projektais, tačiau ši sritis buvo labai konkurencinga ir nesuteikė jokių garantijų bei norimo pastovumo. Sėkmės istorijos herojė bandė įkurti savo prekės ženklą, tačiau pirmasis bandymas nebuvo sėkmingas: pastebėjo, kad mintyse matomos vizijos niekaip nepavyksta įgyvendinti realybėje. Supratusi, kad trūksta žinių ir rekomendavus draugei ji užsiregistravo darbo biržoje.
Pačios Godos teigimu, iš pradžių ji į tai žiūrėjo skeptiškai, nesitikėjo sulaukti kokybiškų paslaugų, tačiau vis vien nusprendė pabandyti. Pasinaudojusi profesinio mokymo priemone ir pabaigusi individualizuotų lengvų drabužių siuvėjo-sukirpėjo mokymus mergina įgijo praktinių žinių, kurios šiandien garantuoja jos veiklos sėkmę. Svarbiausia, kad mergina ne tik susikūrė darbo vietą sau, bet šiandien jau yra įdarbinusi keturias siuvėjas. Jas taip pat sutiko profesinėje mokykloje, kurią baigė. Jos nuomone, ten dirba tikrai labai kompetentingi ir įkvepiantys žmonės, kurie iš tiesų moko, kaip reikės dirbti.
„Iki šių mokymų aš ir taip pasitikėjau savimi, bet dabar savo jėgomis pasitikiu dar labiau. Kas rytą atsibudusi netgi didžiuojuosi dėl to, ką aš darau, ką galiu, ką išmokau. Aš žinau, ką realiai moku ir tai jau galiu perduoti kitiems. Šiandien mano gyvenimas priklauso nuo manęs pačios ir viskas juda tik į priekį“, – konferencijoje rodytame įraše apie savo patirtį pasakojo „Oh My Goda“ prekės ženklo įkūrėja.
Kas svarbiau, milijonas eurų ar gera idėja?
Trečiasis sėkmės istorijų herojus yra 24 metų Elvis Skripūnas, kuris šiandien turi savo verslą ir yra „Emisija.LT“ įkūrėjas. Vaikino svajonė tapti verslininku susiformavo dar vaikystėje – jau darželyje piešdamas savo ateities portretą jis pavaizdavo save kaip visur vaikščiojantį su lagaminėliu verslininką. Tuo metu jis težinojo, kad nori pats sau vadovauti ir būti savo sėkmės kalviu, tačiau užaugęs susidūrė su finansiniais keblumais.
Baigęs mokyklą vaikinas neturėjo sąlygų mokytis dieninėse studijose – iškart privalėjo save išlaikyti ir dirbti, todėl neakivaizdžiai mokėsi Kauno kolegijoje verslo vadybos, o darbo dienomis dirbo, kad galėtų save išlaikyti ir sukaupti realios darbo patirties bei pamažu rinkti pradinį kapitalą būsimam verslui. Vaikino teigimu, darbo biržos suteikta subsidija – paramos priemonė verslui pradėti, jo svajonės išsipildymą paankstino keliais metais ir tik jos dėka vaikinas jau šiandien yra sėkmingas skaitmeninės rinkodaros agentūros vadovas. „Pradedant nuosavą verslą užklumpa didžiulė atsakomybė. Kai pats priimi darbuotojus, tampi atsakingas ne tik už save patį, bet ir už kitus. Man padėjo patirtis – nuo 19 metų dirbau įvairiose įmonėse ir skirtingose darbo pozicijose, tad ketverius metus kaupiau patirtį ir žinias. Stebėjau kaip dirbama įvairiose įmonėse, stengiausi suprasti ir įsisavinti visus administracinius dalykus, pamatyti kaip realiai viskas veikia. Pradedant nuo to, kaip priimami ir atrenkami darbuotojai, kokia atlyginimų sistema, kaip efektyviai išnaudojamas laikas. Tad rinkęs informaciją, žinias penkis metus ruošiausi ir verslą įkūriau 23 metų.
Pats esu iš paprastos šeimos. Mano tėvai paprasti darbininkai, išsiskyrę, gyvenau tik su mama. Man nuo pat vaikystės buvo diegiama, kad reikia pabaigti mokslus ir susirasti darbą. Visgi man nepatiko toks modelis. Norėjau įrodyti, kad galima daryti kitaip. Man, kaip ir daugeliui jaunų žmonių, sunkiausia buvo rasti finansinį užnugarį, tačiau jo reikia ieškoti, nes iš dangaus jis nenukris. Pats apie Jaunimo garantijas sužinojau visiškai netikėtai, atsitiktinai, tačiau po to dar reikėjo pačiam aktyviai domėtis kaip pasinaudoti ir realiai gauti paramą. Svarbiausia nebijoti bandyti ir daryti, nes niekas kitas už tave nepabandys ir nepadarys“, – teigia Elvis Skripūnas.
Pabaigoje vaikinas pasidalino vienu patarimu norintiems savo verslo. Jis pastebėjo, kad daugelis tiesiog nori tapti milijonieriais, tačiau jo nuomone pinigai neturėtų būti pagrindinis tikslas. Verslui svarbiausia gera idėja ir aiški vizija. Ir nors tai dažnai girdimi žodžiai, jų prasmę pavyko aiškiau suprasti, kai Elvis paprašė, kad rankas pakeltų salėje tie, kurie dabar norėtų gauti milijoną eurų. Žinoma, pakilo rankų miškas, tačiau vaikinui dar kartą paklausus ar kas nors norėtų uždirbti milijoną eurų, iš kurių negalėtų išleisti nei vieno cento, visi sutiko su mintimi, kad pinigai tėra priemonė kažkokiam tikslui pasiekti.
Atsiskleidė vaikų bibliotekoje
Ketvirtoji sėkmės istorija buvo visiškai kitokia. 28 metų Simona iš Gargždų visiškai nežinojo, ką nori veikti gyvenime, mergina netikėjo, kad gali dirbti svarbų ir kitiems naudingą darbą. Neturėdama siekių ji pragyvenimui užsidirbdavo iš įvairių laikinų darbų, kurie dažnai buvo fiziškai sunkūs ir toli nuo jos gyvenamosios vietos. Ilgainiui mergina suprato, kad nėra laiminga ir patenkinta tokia savo gyvenimo padėtimi ir svajojo apie sėkmingesnį įsitvirtinimą darbo rinkoje. Visgi susiklosčiusi gyvenimo situacija nebuvo palanki lengvai įgyti profesiją – kadangi moters vyras uždarbiaudavo užsienyje, o šeimoje augo du vaikai, Simona negalėjo tam skirti laiko.
Pamačiusi skelbimą „Atrask save“ ir sužinojusi daugiau informacijos, Simona negalėjo sulaukti projekto pradžios. Būtent šis Jaunimo garantijų projektas jai suteikė galimybę savanoriauti Gargždų vaikų bibliotekoje. Ten mergina atsiskleidė kaip labai kūrybiškas ir nuolat naujas idėjas generuojantis žmogus. Moteris organizavo renginius, skatino žmones įsitraukti į įvairias veiklas. Šiandien Simona mokosi kirpėjos amato. Ji turi svajonę įkurti savo grožio saloną. Šis projektas jai labiausiai padėjo išdrįsti patikėti savimi, nes moteris prisipažįsta, kad iš pradžių bijojo net pagalvoti apie tai, kad gali turėti kažką savo, kad gali tapti kitiems reikalinga ar netgi žinoma.
Savanoriška veikla tapo mėgstamu darbu
Penktoji Jaunimo garantijų konferencijoje pristatyta sėkmės istorija pasakoja apie 25 m. Moniką iš Prienų, kuri šiandien yra profesionali įgarsintoja. Šios merginos kelias taip pat nebuvo lengvas. Mergina visuomet svajojo apie su menu susijusią specialybę ir žavėjosi teatru. Ir nors mokykloje mokėsi labai gerai – dažnai sulaukdavo skeptiško aplinkinių požiūrio, kai atskleisdavo, kad rinksis meninės pakraipos studijas. Aplinkiniai gąsdindavo, kad iš kūrybinio darbo niekada nepragyvensi ir neuždirbsi.
Visgi mergina išdrįso nekreipti dėmesio į šias nuomones ir išvažiavo į Vilnių studijuoti aktorystės. Monikos požiūris į teatrą buvo šiek tiek idealizuotas ir tik su juo susidūrusi realybėje pastebėjo, kad ši aplinka neatsiejama nuo konkurencijos ir intrigų. Po dvejų metų mergina specialybę pakeitė į kino dramaturgiją ir pagaliau pasijuto savo vietoje, tačiau įgijusi aukštojo mokslo diplomą turėjo labai mažai patirties, kurios neužteko sėkmingai įsidarbinti.
Pamačiusi projekto „Atrask save“ iškabą gatvėje mergina iškart pagalvojo apie savanorystę. Šio projekto dėka jai pavyko pradėti savo kelią būtent ten, kur ir norėjo – Monika savanoriavo aklųjų bibliotekoje, kur reikėjo įgarsinti knygas. Būtent įgarsinimo įgūdžių mergina norėjo įgyti labiausiai, tad iš viso savanoriavusi šešis mėnesius, ji ne tik užsirekomendavo kaip gera darbuotoja, bet ir spėjo konsultuotis bei užmegzti ryšius su žymiais diktoriais. Pasibaigus savanorystės laikotarpiui merginai pavyko ten pat sėkmingai įsidarbinti nuolatiniam darbui ir turint jau pakankamai patirties teikti įgarsinimo paslaugas kaip laisvai samdomam darbuotojui. Pati Monika teigia, kad: „Savanorystė yra saugiausias būdas išbandyti save ir puiki galimybė atrasti savo kelią.“
