Vakar surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus meras Juozas Imbrasas paskelbė, kad savivaldybė toliau priešinsis „Vilniaus energijos“ ketinimams nuo vasario mėnesio didinti šilumos kainą sostinės gyventojams - ši bendrovė norėtų, kad dabartinė 22,56 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) kaina kiltų 50 proc., iki 34,09 ct/kWh.
Pasakęs, kad toks šilumos kainų kėlimas jam primenąs genocidą, J. Imbrasas pažadėjo kreiptis į Seimą, kad šis skubos tvarka nuspręstų, kokia turėtų būti minimali šilumos kaina ir apskritai kas ją turėtų nustatyti, rašo „Respublika“.
Miesto meras įsitikinęs, kad šilumininkų pateiktos kainų sąnaudos yra klaidinančios. Jų ataskaitose rašoma, kad 1 tūkst. kub.m dujų lapkričio mėnesį kainavo 1,5 tūkst. Lt, kai vidutinė metų dujų kaina tesiekia 1 tūkst. Lt. Vilniaus miesto meras teigė tokiuose duomenyse įžvelgiantis apgaulę.
Jo teigimu, pradėjus elektrinėse kūrenti mazutą šilumos tiekimo kaina sumažėtų beveik perpus. „Dujas kūrenti yra paprasčiau, o naudojant mazutą - sudėtingesnė technologija, niekas nesiterlioja“, - teigė J. Imbrasas. Vis dėlto, pasak mero, esant itin žemai temperatūrai vien dujos negali užtikrinti tinkamos temperatūros.
J. Imbrasas paliko galimybę kelti kainas, nors ir nedaug, „Kaina daugiausia galėtų kilti 10-12 proc. Mes su Broniumi Cicėnu (Vilniaus šilumos tinklų direktoriumi) įmonę valdytume geriau“, - kaip visada skambių frazių negailėjo meras.
Iki naujo šildymo sezono nebrangs
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Virgilijus Poderys teigia: „Gali būti, kad Vilniaus miestui naujos šildymo kainos bus nustatytos tik jau pasibaigus šildymo sezonui“.
Kad kainos šį sezoną neturėtų didėti, teigia ir V. Poderio pavaduotojas Danas Janulionis. Jo teigimu, „Vilniaus energija“ turėjo pateikti visai kitokią prašymo formą.
„Mes nesakom, kad nenorim kelti kainų, mes sakom, kad „Vilniaus energija“ turi pateikti prašymą atitinkama forma. Turi būti peržiūrėta ne tik tai, kad į šildymo kainas įskaičiuotos per mažos kuro kainos, turi būti peržiūrima ir atlyginimai, ir investicijos, ir kuro struktūra – viskas“, - sakė D. Janulionis.
„Net jei „Vilniaus energijos“ prašymas būtų visiškai pagrįstas ir Vilniaus savivaldybė priimtų sprendimą labai operatyviai, abejoju, ar šilumos kainas galima būtų pakeisti dar šį šildymo sezoną. Tai galėtų įvykti tik pagal labai optimistines prognozes. Procedūros yra labai ilgos“, - tvirtino VKEKK pirmininko pavaduotojas.
Biurokratijos įkaitai
Tuo tarpu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigia, kad šilumos tiekėjai dėl nelanksčių įstatymų ir didelės biurokratijos patiria didžiulius nuotolius.
„Kadangi kuro kainos labai kilo, o šilumos kainos buvo perskaičiuojamos vėluojant, paskui naujos kainos „užtrukdavo“ teismuose. Taip naujos kainos vis būdavo atidedamos ir metus Lietuvos šilumos tiekimo įmonės baigė su nuostoliais.
Bendras šilumos tiekėjų nuostolis 2008 m., preliminariais duomenimis, yra per 300 mln. litų. 2007 m. šis nuostolis buvo 110 mln. litų, o 2006 m. - dar 20 mln. litų“, - tvirtino V. Stasiūnas.
Asociacijos prezidento teigimu, nuostolius sumažinti galėtų teikiamos įstatymo pataisos:
„Įmonės „Vilniaus energija“ prašyme logikos yra. Dabar kaina padidėjusi ir dėl kuro, ir dėl to, kad įmonei kaina buvo perskaičiuota daug vėliau, negu jau buvo pakilusi kuro kaina. Štai tada įmonės turi imti paskolas, moka palūkanas ir viskas yra įskaičiuojama į galutinę kainą. Štai dėl to VKEKK Seimui yra pateikusi Šilumos ūkio įstatymo pataisą, pagal kurią kainos būtų nustatomos ne vieną kartą per metus, o būtų skaičiuojamos kas mėnesį ir tada bankams nereikėtų mokėti tų palūkanų“, - sakė V. Stasiūnas.
Ankstesnių valdžių neveiklumas
„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas dėl dabartinės situacijos kaltina ankstesnes valdžias ir jų neveiklumą.
„Bet kokiu atveju šiandienis šilumos kainų lygis yra visų iki šiol buvusių nepriklausomos Lietuvos Respublikos vyriausybių ir VKEKK neveikimo, o kartais ir veikimo prieš vartotojų interesus pasekmė“, - sakė R. Germanas.
Jo teigimu, visi žinojo, kad kada nors bus aukštos energijos kainos. „Pas mane guli ant stalo 1991 m. parašyta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa. Ji galioja ir šiandien - visiems ją rodau. Ir pagal šitą programą, ir pagal europinę praktiką bei politiką, ir pagal sveiką protą aišku, kad jeigu mes priklausomi nuo dujų, reikia šią priklausomybę mažinti. Šiuo klausimu niekas nieko nepadarė, aš manau priešingai - padarė, kad to nebūtų. Pagal šią programą, prieš dvejus metus jau turėjo būti pasibaigusi renovacija. Iš tiesų ji, tarkim, tik prasidėjo“.
Politikų įkaitai?
„Vilniaus energijos“ komercijos direktoriaus teigimu, ne visur esama vienodų sąlygų.
„Vilniuje yra namų su dujinėmis katilinėmis ant stogų ir lygiai prieš metus, kai pabrango dujos, jie tą pačią dieną tarifą pasididino iki 20 ct. O mes turėjome pusę metų aiškintis su biurokratais ir politikais, per tą laiką susikaupė nuostoliai ir mūsų kaina buvo 22,5 ct. O tie 2,5 ct buvo pinigai, kuriuos mokėjome bankams už palūkanas.
Ir vartotojų atžvilgiu tai yra neteisinga ir neūkiška – tempti gumą iki pat galo, prikaupti nuostolių, duoti uždirbti bankams... Nežinau, gal čia tokia bankų gelbėjimo politika“, - sakė N. Germanas.
Jo teigimu, energetikai tampa politikų įkaitais. „Visi sakė iki rinkimų kainų nedidinti, neoficialiai spaudė VKEKK, pakeitė galvas, kad tik nekiltų kainos iki rinkimų. Čia ne tik „Vilniaus energijos“ – čia visos Lietuvos reikalai“.
Paprašytas pakomentuoti mero teiginį, kad kainų didinimas esąs genocidas, N. Germanas nebuvo kuklus: „Jeigu jau pereiname prie tokios leksikos, tai galiu pasakyti - komunistinis raugas“.
Tomas Andriukonis
