Trečius metus neišsprendžiamas klausimas, kas turėtų vadovauti Alytaus S.Kudirkos ligoninei. Įvairių instancijų teismai teisėtu pretendentu į direktoriaus postą pripažįsta tai vieno konkurso nugalėtoją, tai kito, rašo „Lietuvos žinios“.
Skandalingas konkursas
Pasibaigus penkerių metų Alytaus ligoninės direktoriaus kadencijai, 2005 metų rugpjūčio 16 dieną Alytaus apskrities viršininko administracija, vykdydama jai priklausančias funkcijas, organizavo viešą konkursą naujam vadovui paskirti. Konkurse dalyvavo du pretendentai - buvęs ligoninės direktorius Alvydas Vitkauskas ir poliklinikos direktorius Artūras Vasiliauskas.
Tąkart likimas buvo palankesnis A.Vasiliauskui: surinkęs didesnį balų skaičių jis ir tapo konkurso nugalėtoju. Tačiau su juo darbo sutartis nebuvo pasirašyta, nes iš karto kilo abejonių dėl konkurso organizavimo. Prieš pat konkursą apskrities administracija du kartus pakeitė ir nuostatus, ir komisijos sudėtį. Apskrities didžiausios ligoninės vadovas buvo išrinktas komisijos sudėtyje nesant nė vieno mediko, nes pakeitus nuostatus atsirado galimybė iš komisijos pašalinti apskrities gydytoją Jurgį Krasnicką.
Kaip ir buvo tikėtasi, prieštaringai vertinamo konkurso rezultatai buvo apskųsti.
2006-ųjų gegužės 3 dieną Kauno apygardos teismas panaikino konkurso rezultatus. Kadangi sprendimas įsigaliojo nuo priėmimo dienos, apskrities administracija įgijo teisę organizuoti naują konkursą.
Naujas nugalėtojas
„Lietuvos žinių“ teigimu, 2006 metų birželio 29 dieną vyko naujas konkursas ligoninės direktoriaus pareigoms eiti. Jame varžėsi trys kandidatai - pirmojo konkurso nugalėtojas A.Vasiliauskas, J.Krasnickas ir Vytautas Špucis (buvęs ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai).
Šį kartą komisija nugalėtoju pripažino J.Krasnicką. Dėl antrojo konkurso organizavimo skaidrumo ir rezultatų teisėtumo įtarimų niekam, net pačiam A. Vasiliauskui, nekilo.
J.Krasnickas atsisakė apskrities gydytojo pareigų valstybės tarnyboje, pasirašė darbo sutartį ir pradėjo eiti ligoninės direktoriaus pareigas, rūpindamasis įstaigos reikalais ir net neįtardamas, kad vieną dieną niekam neužkliuvęs antrasis konkursas bus paskelbtas neteisėtu.
Pripažino teisėtu
Organizuojant abu konkursus ir pasirašant darbo sutartį, apskričiai vadovavo Darbo partijos narys Artūras Juškauskas, kurį vėliau, kai sumažėjo šios partijos įtaka, pakeitė „pilietininkas“ Eugenijus Palavinskas.
„Pradėjęs dirbti apskrities administracijos viršininku išsiaiškinau, kad organizuojant pirmąjį konkursą, buvo tam tikrų susitarimų, „įvilktų“ į konkurso eigą. Pirma kilusi mintis buvo atšaukti abu konkursus ir pradėti viską iš naujo. Tačiau nebuvo jokio teisinio pagrindo. Dėl pirmojo konkurso jau vyko teisminiai ginčai, o su antrojo nugalėtoju buvo sudaryta darbo sutartis“, - prisiminė E. Palavinskas.
Anot viršininko E.Palavinsko, teisminiai ginčai vyko tarp apskrities administracijos ir A.Vasiliausko, todėl įstaigos teisininkai tvirtino, kad pagaliau šioje istorijoje būtų padėtas taškas, apskritis turi kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą dėl apygardos teismo sprendimo panaikinimo ir pirmojo konkurso rezultatų pripažinimo teisėtais.
Situacija virto absurdiška, kai kasacinis skundas buvo patenkintas - abu konkursai tapo teisėti ir abu nugalėtojai įgijo teisę vadovauti ligoninei, tik direktoriaus kėdė kaip buvo, taip ir liko viena.
J.Krasnickas pagal darbo sutartį ėjo direktoriaus pareigas, jokių nuobaudų neturėjo, o A.Vasiliauskas, remdamasis teismo sprendimu, parašė pareiškimą, prašydamas sudaryti su juo darbo sutartį.
Sprendimas stulbino
Kadangi darbo sutarties apskritis su A.Vasiliausku nepasirašė, jis nusprendė šio posto siekti tęsdamas bylinėjimąsi. Tačiau ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Tada A.Vasiliauskas kreipėsi į aukštesnę instanciją. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, vadovaujama pirmininko Albino Čeplinsko, priėmė daugelį pribloškiantį sprendimą - konkursą pripažino neteisėtu, panaikino jo rezultatus, darbo sutartį su J.Krasnicku paskelbė negaliojančia, įpareigojo apskrities administraciją ją nuraukti ir sudaryti naują su A.Vasiliausku. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad antrasis konkursas eiti ligoninės direktoriaus pareigas buvo surengtas dar nepasibaigus teisminiams ginčams dėl pirmojo konkurso rezultatų.
„Teismas padarė įdomų dalyką. Bylinėjimasis vyko tarp apskrities administracijos ir A.Vasiliausko, bet buvo įtrauktas trečiasis asmuo J.Krasnickas ir jo adresu surašyta viskas, kas tik galima. Tai kelia abejonių“, - teigė E.Palavinskas.
Anot Seimo Teisėsaugos ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, susidarė komiška situacija - antrojo konkurso laimėtojas, buvęs nuošalyje nuo visų ginčų, netikėtai tapo atpirkimo ožiu.
Reikalauja vykdyti
„Mes nediskutuojame dėl teismo sprendimo. Jį vykdyti privalu, tačiau iš mūsų pusės perdėto skubėjimo nebus. Antras konkursas buvo paskelbtas negaliojančiu todėl, kad buvo nebaigti teisminiai ginčai, bet dabar mes privalome vykdyti teismo sprendimą, nors teisminiai ginčai irgi nėra baigti“, - aiškino E.Palavinskas, kodėl apskritis iš karto nenutraukė sutarties su J.Krasnicku ir nesudarė su A.Vasiliausku.
Apskrities administracija kreipėsi į Aukščiausiojo Teismo pirmininką prašydama sustabdyti skundžiamojo sprendimo vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
Tačiau A.Vasiliauskas nori, kad teismo sprendimas būtų vykdomas nedelsiant ir pagalbos kreipėsi į antstolius. Apskričiai jau įteikti raštai dėl A.Vasiliausko 3800 litų teismo išlaidų apmokėjimo ir 117 litų už antstolių paslaugas.
Kovos iki pabaigos
„Situacija, į kurią patekau, sveiku protu sunkiai suvokiama. Sužinojus apygardos teismo sprendimą mane ištiko šokas. Du teismai patvirtina, kad aš teisingai ir teisėtai laimėjau konkursą, o trečiasis savo sprendimu paverčia jį neteisėtu. Taip pažeidžiama mano konstitucinė teisė į darbą. Absurdiška, kad teismas teigia, esą antro konkurso rezultatų panaikinimas nesukelia teisinių pasekmių. Netenku darbo, trys mano vaikai dar studentai, turiu įsipareigojimų bankui, negi teismui tai nieko nereiškia? Taip su žmogumi elgtis teisinėje valstybėje negalima. Tai absurdas ir teisiniu, ir žmogišku požiūriu“, - piktinosi J.Krasnickas.
Anot mediko, jei teismas pripažino, jog pirmasis konkursas teisėtas, tai suprantama, kad nugalėtojas nusipelnė atlygio. Juk Lietuvos teismų praktikoje yra ne vienas pavyzdys, kai paaiškėja, kad žmogus iš darbo buvo atleistas neteisėtai, tačiau į jo vietą jau priimtas naujas darbuotojas, neteisėtai atleistajam išmokama piniginė kompensacija.
J.Krasnickas ne pirmą kartą savo teises ir tiesą gina teismuose.
Pirmą kartą gydytojas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kai eidamas apskrities gydytojo pareigas išdrįso kritikuoti sveikatos apsaugos reformą (tada sveikatos apsaugos ministru buvo Juozas Galdikas) ir buvo atleistas iš darbo. Antrą kartą prireikė teisininkų pagalbos, kad nepažeisdamas įstatymų galėtų verstis gydytojo praktika ir kartu eiti valstybės tarnautojo pareigas.
„Konstitucinis Teismas apgynė mano teisę į žodį ir į darbą. Tikiuosi, kad ir šį kartą teisingumas nugalės“, - neprarado vilties J.Krasnickas.
Tiek J.Krasnickas, tiek A.Vasiliauskas nenori viešai kalbėti apie priežastis, dėl kurių prasidėjo teismų maratonas. Tačiau niekam ne paslaptis, kad keliasdešimt milijonų litų biudžetą tutinti įstaiga nuolat domina įvairaus rango politikus, todėl daugelis partijų siekia į ligoninės vadovo vietą įtaisyti sau lojalų žmogų.
Neaiškus statusas
Seimo nario teisininko Kęstučio Čilinsko nuomone, Alytuje susidariusi situacija tikrai nepaprasta.
„Tokios situacijos rodo, kad pagaliau atėjo laikas apsispręsti dėl viešųjų įstaigų, finansuojamų iš biudžeto, vadovų statuso. Vienos institucijos ligoninių direktorius laiko paprastais tarnautojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, kitos - valstybės tarnautojais, atliekančiais viešojo administravimo funkcijas. Jei būtų vienareikšmiškai nuspręsta, kad ligoninių vadovai yra valstybės tarnautojai, jiems būtų taikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Tada nereikėtų taikyti Darbo kodekso, nes jis nereglamentuoja čia susidariusių santykių“, - teigė K.Čilinskas.
Rita Krušinskaitė
