Svarstymo stadiją pasiekusio Kosovo pripažinimo klausimu parlamentarai toliau aštriai diskutuoja.
Šalininkai lygina subyrėjusią Jugoslaviją su subyrėjusia Sovietų Sąjunga, o Lietuvą su Kosovu. Be to, kviečia solidarizuotis su partneriais NATO ir Europos Sąjungoje, kurie Kosovą jau pripažino. Priešininkai mano, kad Serbija yra auka ir yra pati panaši į Lietuvą, kuri istorijoje nukentėjo nuo išorinių sąmokslų.
Kosovo pripažinimas padėtų Lietuvai įtikinti Europos Sąjungos partnerius mėginant stabdyti derybas dėl ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties. Apie tai, svarstant šį klausimą, pareiškė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininkas Audronius Ažubalis.
Mat Liuksemburge ES valstybių užsienio reikalų ministrai žada svarstyti, ar suteikti mandatą Bendrijos ir Rusijos deryboms. Lietuva yra bene vienintelė iš 27 bendrijos valstybių, ketinanti oficialiai pasipriešinti tokio mandato suteikimui dabar. Kadangi sprendimai ES priimami bendru sutarimu, Lietuvos veto šiam klausimui reikštų jo nukėlimą vėlesniam laikui.
A. Ažubalis priminė, jog ministras Liuksemburge kovoja dėl „Lietuvos nacionalinių ir strateginių interesų“: energetinio saugumo, užšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje, kurie „tiesiogiai lemia Lietuvos saugumą“.
Parlamentaras priminė ir įsipareigojimų Europos Tarybai vykdymą. Pasak jo, Rusija buvo įsipareigojusi padėti finansiškai mūsų tremtiniams ir jų palikuonims grįžti į gimtinę, tačiau to nepadarė. Be to, norima, kad ES pareikalautų Rusijos padėti spręsti Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas. Kosovo pripažinimas, pasak konservatoriaus, tam pasitarnautų.
„Lietuva meta tam tikrą iššūkį ES, apeliuodama į solidarumą. Čia turime nutarimo dėl Kosovo projektą. Pritardami jam, parodytume savo solidarumą su ES valstybėmis. Tokiu atveju mes įteiktume rimtą argumentą, kad tai nėra vienpusis procesas, kad yra judėjimas iš abiejų pusių“, - dėstė A. Ažubalis.
Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius siūlė kolegoms apsispręsti, su kuo toliau eiti – su partneriais Vakaruose ar su Rusija, kuri esą siekia, kad Kosovo pripažinusių šalių skaičius nepasiektų 50.
Kosovo nepriklausomybės pripažinimo oponentai gąsdino Lietuvą pavojingų precedentų kūrimu, kalbėjo apie moralinę pareigą ginti suverenios Serbijos teritorinį vientisumą bei pažėrė įvairių, neretai keistokų, istorinių paralelių.
Pasak jų, panašioje į Serbijos situacijoje mūsų šalis buvo atsidūrusi tarpukariu, kai laikinai prarado Vilnijos ir Klaipėdos kraštus. Parlamentarai nuogąstavo, kad dabar šiuose regionuose gali sustiprėti separatistinės nuotaikos.
Oponuodamas siūlymui pripažinti Kosovo nepriklausomybę Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys pareiškė, kad toks sprendimas būtų amoralus ir siūlė gerbti Serbijos teisę į teritorinį vientisumą. Pragmatinius oponentų argumentus jis vadino nepriimtinais.
K. Daukšys teigė, kad tarptautinė bendruomenė nusprendė Kosovą atiduoti Vyriausybei, kuri esą negali tinkamai valdyti šio krašto.
Kosovo išsivadavimo armija, kaip akcentavo parlamentaras, anksčiau buvo paskelbta teroristine organizacija. Buvęs jos politinis lyderis Hašimas Tačis dabar yra Kosovo premjeras. „Kaip mūsų Vyriausybės vadovas ties ranką žmogui, kuris yra susitepęs krauju?“ – retoriškai klausė K. Daukšys.
Tuo tarpu frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Egidijus Klumbys ne tik nerimavo, kad Kosovui paskelbus nepriklausomybę, o Lietuvai ją pripažinus, taps labiau pažeidžiamas mūsų teritorinis vientisumas. Parlamentaras vėl nepamiršo Vilnijos ir Klaipėdos kraštų, istorijų. Jis, kaip įprasta, akcentavo, jog Lenkija buvo iš Lietuvos atėmusi Vilnių ir Lietuvą vadino tokia pat Vakarų politikos auka, kokia dabar yra Serbija. Parlamentaras pakartojo ne kartą tarptautinės teisės specialistų sukritikuotą teiginį, kad Klaipėdos kraštą Rusija yra gavusi kaip karo grobį ir prijungė jį prie LTSR, bet ne prie Lietuvos Respublikos. Tad ir čia parlamentaras įžvelgė pavojų Lietuvos teritoriniam integralumui ir precedentų, kuriuo galėtų naudotis Rusija.
Parlamentaras Vytautas Čepas pabrėžė, kad tokių kosovų pasaulyje esąs bemaž šimtas. „Paimkime netolimas nuo mūsų valstybės, pavyzdžiui, Kalnų Karabachas, Abchazija, Padnestrė, Pietų Osetija, kurios de facto yra nepriklausomos, bet kažkodėl lemties burtas krito ant Kosovo“, - samprotavo V. Čepas.
Anot V. Čepo, Kosovui buvo siūlomi įvairūs variantai, net Taivano variantas, viskas, išskyrus nepriklausomybę. Situacija, pasak Seimo nario, esanti labai sudėtinga. „Aš manau, bet kokie argumentai, išsakyti už šią nepriklausomybę, yra labai menki ir mes netrukus, gal po dešimties, gal po penkiolikos metų valgysime karčius to nepripažinimo vaisius. Aš neabejoju, kad daugelis balsuos už tai ir padarys šį nusikaltimą serbų tautai, kurios mes galbūt nemėgstame dėl krepšinio varžybų, todėl, kad ši tauta pernelyg emocinga ir t.t.“, - moralizavo V. Čepas.
Patobulintame Seimo nutarimo projekte teigiama, kad ne tik pripažįstama Kosovo Respublikos nepriklausomybė, bet ir rekomenduojama Vyriausybei užmegzti diplomatinius santykius su Priština.
Seimas jau kartą nepritarė nutarimui dėl Kosovo pripažinimo suverenia ir nepriklausoma valstybe. Prezidentas Valdas Adamkus tokį žingsnį pavadino itin neatsakingu veiksmu, nors ir pats nepripažino Kosovo nepriklausomybės, o priimti tokį sprendimą jam, teisininkų nuomone, leidžia Konstitucija.
Kosovo nepriklausomybę jau pripažino apie 40 valstybių. Tarp jų yra didžioji dalis ES ir NATO narių, Lietuvos kaimynės – Latvija, Lenkija, Estija. Beveik neabejojama, kad naują valstybę pripažins apie 100 pasaulio valstybių.
Šiuo metu svarstyme padaryta pertrauka, kol parlamentarai diskutuoja dėl Vyriausybės ataskaitos.
