Tokią išvadą galima padaryti iš Kelmės rajono savivaldybėje atlikto tyrimo apie korupcijos išplitimą rajone. Tačiau tyrimą inicijavusi antikorupcijos prevencijos komisija nusprendė, jog respondentų atsakymai paremti nuomone, o ne konkrečiais faktais.
Be to, anoniminėje apklausoje panoro dalyvauti tik keliolika žmonių. Tai pernelyg mažas respondentų skaičius, kad būtų galima daryti rimtas išvadas. Iš atsakymų galima įžvelgti tik kai kurias tendencijas.
Duodančių kyšius mažėja
Apklausa apie korupcijos pasireiškimą Kelmės rajone buvo vykdoma tris mėnesius savivaldybės tinklapyje. Tačiau norinčiųjų pasidalyti savo patirtimi atsirado tik 15 rajono gyventojų. Pernai šioje apklausoje dalyvavo – 34.
Iš respondentų atsakymų galima spręsti, jog duodančių kyšius žmonių mažėja. Pavyzdžiui, praėjusių metų apklausoje nedavę kyšių buvo tik per 13 procentų respondentų, šiemet – 45 procentai. Vadinasi, artėjama prie situacijos, kai kyšiu savo problemas spręs tik kas antras gyventojas.
Kyšių adresas išlieka toks pat
Kyšių adresatas išlieka beveik nepakitęs. Galbūt sumažėjęs tik kyšininkavimo mastas. Ir pernai, ir šiemet respondentai tvirtino daugiausia kyšių davę medikams. Tačiau pernai medikams teko kas antras respondentų duotas kyšis, šiemet – tik kas ketvirtas.
15 procentų pakišų teko valstybės tarnautojams. Pernai to gero jiems teko dviem procentais daugiau.
Trečioje vietoje – pareigūnai. Jiems kyšius davę prisipažino 10 procentų šiųmetinių ir per 13 procentų pernykščių respondentų.
Duoklių politikams teko beveik tiek pat kiek pernai: šiemet 5, pernai – 5,66 procento.
Šiemet niekam neteko duoti kyšiaus verslininkui, pernai beveik du procentai respondentų savo problemas sprendė pamalonindami verslininkus.
Tačiau paklausti apie sąlyginį korupcijos paplitimą rajone, respondentai minėjo ir kitas institucijas: Seimą, Vyriausybę, žemėtvarkos tarnybą, teismą, valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, darbo biržą, aplinkos apsaugos agentūrą, visuomenės sveikatos centrą.
Suma – nuo dvidešimties litų iki tūkstančių
Daugiausia respondentų šiemet tvirtino davę 50 – 100 litų kyšį. Pernai didžiausią procentą sudarė pasipirkusių 100 – 500 litų. Šiemet tokią pakišą siūlė tik per 6 procentus gyventojų.
Tačiau pernai buvo ir tokių, kurių kyšis siekė iki 20 litų. Šiųmetiniame korupcijos žemėlapyje mažiausias kyšis išnyko. Padaugėjo davusių 20 – 50 litų kyšius.
Įdomu tai, kad ir pernai, ir šiemet tarp respondentų nebuvo davusių kyšį nuo 500 iki 1000 litų. Tačiau pasipirkusių daugiau kaip tūkstančiu litų pasitaikė dvejus pastaruosius metus. Šiemet stambius kyšius davė 6,67 procento respondentų, pernai – 5,88 procentai.
Jeigu visiškai pasitikėtume į anoniminės anketos klausimus atsakiusiais respondentais, būtų galima daryti išvadą, jog korupcijos padangėje populiarėja kiti – ne piniginiai atsilyginimo būdai. Pernai „tu man, aš – tau“ būdu už gero padarymą atsiskaitė 11,76 procento respondentų, šiemet 46,67 procento.
Beje, kas penktas respondentas kaip kyšį paminėjo ir saldainių dėžutę.
Kyšio neprašo, tik užsimena
Paklausti, kodėl nusprendė duoti kyšį, dauguma respondentų atsakė taip nusprendę patys. Dalis tvirtino sužinoję iš kitų. Pernai beveik 6 procentai respondentų tvirtino, jog kyšio buvo tiesiogiai paprašyta, 17,65 procento – kad buvo užsiminta. Šiemet nė vieno respondentio tiesiogiai kyšio neprašė, tačiau kas penktam apie tai buvo užsiminta.
Beje, apklausa rodo, jog daugėja atvejų, kai korupcija nepadeda išspręsti problemos. Pernai ir davus kyšį 23 procentams respondentų problema nebuvo išspręsta, šiemet kyšis paimtas, bet problemos neišspręstos 40 procentų respondentų.
Nepaisant to, apie 13 procentų respondentų tvirtina, jog ir ateityje duotų kyšį, jeigu tik galėtų išspręsti savo problemą. Pernai taip tvirtino 23 procentai.
80 procentų respondentų tvirtina, jog duoti kyšį yra nusikaltimas, 20 procentų tvirtina, jog tai nėra nusikaltimas, jeigu padeda išspręsti problemą.
Korupcija plinta dėl didelio biurokratizmo ir mažo aktyvumo
Paklausti, kokios korupcijos paplitimo priežastys beveik 40 procentų respondentų atsakė, jog per didelis biurokratizmas. Dalis tvirtina, jog kalta ir neaktyvi visuomenė, per didelės pareigūnų ir valstybės tarnautojų galios, maži pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimai, teisinės bazės silpnumas.
Pernykštėje apklausoje irgi nurodytos tos pačios priežastys. Tačiau ir patys respondentai nerodo didelio troškimo kovoti su korupcija. Teisme apie korupcijos atvejį liudytų tik 60 procentų apklausos dalyvių. Pernai buvo dar 8 procentais mažiau.
Nors iš tokio mažo apklausos dalyvių skaičiaus sunku daryti aiškesnes išvadas, tačiau atsakymai rodo šiek tiek mažėjančią smulkiąją korupciją buitinio gyvenimo lygmenyje. Deja, stambioji korupcija traukiasi labai iš lėto.
Regina MUSNECKIENĖ
