Garsiai pavadinta Klaipėdos miesto savivaldybės korupcijos prevencijos ir kontrolės komisija primena nuolat griūvančias smėlio pilaites statančią instituciją.
Veikti tam, kad veiktų. Taip galima apibūdinti šios komisijos darbą, nes jau devintą kartą susirinkę politikai ir tarnautojai taip ir nesugebėjo suprasti, ką jie veikia, ko nori ir apskritai ar tokia komisija reikalinga. Geriausiai atmosferą iliustravo vakarykštis komisijos nario Artūro Šulco poelgis - viduryje posėdžio po beprasmybių šou politikas atsistojo, pasiėmė rūbus ir išėjo iš salės.
„Nesąmonė, o ne komisija. Nereikia man tokio darbo. Aš jau gailiuosi, kad sutikau šioje komisijoje dirbti“, - mestelėjo jis.
Tik vakar komisija sugebėjo patvirtinti savo veiklos reglamentą. Žvelgiant iš šalies susidarė įspūdis, kad kovotojai su korupcija jautėsi tarsi medkirčiai juvelyrinių papuošalų dirbtuvėje. Skųstasi, kad komisiją nuolat ignoruoja Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai, kurie vis žada apsilankyti, nurodyti veiklos gaires, kryptis, paaiškinti, kaip reikia dirbti. STT atstovai komisijos posėdyje nepasirodė ir vakar, nors buvo kviesti ir žadėjo atvykti.
Labiausiai blaškomasi dėl to, ar gali komisija inicijuoti tyrimus, kai dar nėra nuteistas įtariamasis kyšininkavimu, taip pat nesutariama, kas yra prevencija ir kur jos ribos.
Vienintelis už antikorupcinės programos vykdymą Savivaldybėje atsakingas asmuo - administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vyresnysis specialistas Vytautas Morkūnas prašė leisti įsteigti papildomą etatą, tačiau palaikymo nesulaukė. Kritikai sakė, kad neaišku, ką naujai paskirtas žmogus veiktų, o reikia ir Savivaldybės lėšas taupyti, be to - pati komisija neatlieka savo funkcijų.
Pasigirdo net minčių „demontuoti“ komisiją, kuri realiai neduoda jokių vaisių. Su tuo nesutikęs komisijos pirmininkas Benas Šimkus teigė, kad korupcijos prevencija yra ir švietimas - vyko susitikimai su mokiniais, atliekamos miestelėnų apklausos, neva kuriamas filmas. Esą tirti ir analizuoti galimą nusikalstamą veiką nėra komisijos prerogatyva, nors politikai to ir labai pageidautų.
Denisas Nikitenka
