Pasaulio bankas ragina šalis įpareigoti valstybės tarnautojus pateikti duomenis apie turimą turtą, įsipareigojimus ir interesus. Lietuva pagal sukurtą mechanizmą tarp šalių galėtų atrodyti visai neblogai, tačiau Valstybės kontrolė pastebi, kad sistema mūsų šalyje veikia netinkamai.
Iš 78 proc. valstybių, renkančių informaciją apie valstybės tarnautojų bei politikų pajamas, turtą bei interesus, tik 36 proc. nuolat tikrina duomenis dėl galimų pažeidimų ir neatitikimų, rodo Pasaulio banko duomenų bazėje sukaupta informacija.
Kad paremtų valstybių kovą su korupcija, Pasaulio bankas sukūrė Finansinių duomenų atskleidimo teisės aktų biblioteką ir tikisi, kad tai padės politikos formuotojams bei praktikams. Bibliotekoje yra daugiau nei 1 tūkst. teisės aktų šia tema iš 176 valstybių.
„Finansinės atskaitomybės sistemos trukdo valstybės tarnautojams slėpti kriminalinę veiklą ar neteisėtai įgytą turtą, – sakė Pasaulio banko finansų rinkų integracijos vadovas Jeanas Pesme‘as. – Pilietinė visuomenė ir kovotojai su korupcija turtėtų paremti G20 kvietimą kurti ir tobulinti turto bei interesų deklaravimo sistemas, nes tai yra veiksmingas būdas nubausti korumpuotus valstybės tarnautojus.“
Pagrįsta kritika
Lietuvoje prievolė deklaruoti pajamas, turtą ir interesus valstybės tarnautojams egzistuoja seniai, tačiau Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, teigia, kad tai neužkerta kelio neteisėtam praturtėjimui ir interesų konfliktui. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė kalbėdama apie audito rezultatus pabrėžė, kad esamas deklaravimas taip pat nedidina viešojo administravimo skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo viešuoju sektoriumi, nes deklaracijos neatspindi ir deklaruojančių asmenų turto bei pajamų pokyčių.
Valstybės kontrolė nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neturi galimybės patikrinti visų turto deklaracijų duomenų pagrįstumo. Taip pat deklaracijų kontrolę apsunkina tai, kad nežinoma, kiek asmenų iš viso privalo deklaruoti turtą.
VMI tokias Valstybės kontrolės išvadas įvertino teigiamai. Anot institucijos išplatinto pranešimo, deklaracijose pateikiami duomenys yra tik keli iš daugelio kriterijų, pagal kuriuos VMI pasirenka mokesčių mokėtojus tikrinti. Kitaip tariant, VMI nustatydama galimus neteisėto praturtėjimo požymius remiasi ne deklaracijų turiniu, o atlieka tyrimus, remiasi kur kas platesne informacija.
Tiria tyliai Praėjusiais metais pasikeitus Baudžiamojo kodekso nuostatoms, leidžiančioms kriminalizuoti neteisėtą praturtėjimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskirta atsakinga už tokių veikų tyrimą. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasiteiravus, kaip institucija vertina Valstybės kontrolės išvadas ir ar valstybės tarnautojų bei politikų pateikiamos pajamų bei turto deklaracijos yra veiksminga priemonė kovojant su neteisėtu praturtėjimu, aiškaus komentaro sulaukti nepavyko
FNTT atsiųstame atsakyme į klausimus buvo pažymima, kad valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai privalo deklaruoti pajamas bei turtą, o jau tuomet VMI savo ruožtu vertina pateiktas deklaracijas ir nustačiusi galimas nusikalstamas veikas ar neteisėto praturtėjimo požymius medžiagą pateikia FNTT arba kitoms teisėsaugos institucijoms.
FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė patikslino, kad šiuo metu tarnyba atlieka tyrimų, susijusių su galimu valstybės tarnautojų ar politikų neteisėtu praturtėjimu, tačiau nė vienas jų dar nėra perduotas teismui.
Nutildė konfliktas
Dar rugsėjį VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas susitikime su šalies vadove Dalia Grybauskaite minėjo, kad VMI yra perdavusi medžiagų dėl 160 asmenų, įtariamų neteisėtu praturtėjimu. Statistiškai pernai tarp fizinių asmenų politikai sudarė 5 proc. kontroliuojamų asmenų.
Tuomet jis tvirtino, kad tarp įtariamųjų neteisėtu praturtėjimu yra ir buvusio Seimo narių, tačiau jų įvardyti M. Kaseliauskas nesiryžo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija VMI nurodė draudžianti atskleisti informaciją, ar konkretus asmuo yra tiriamas.
Vis dėlto spalio pabaigoje buvo pradėtas skaičiuoti pirmasis derlius: žiniasklaidai buvo nutekinta informacija, kad VMI baigė patikrinimą dėl aplinkos viceministro Stanislovo Šriūbėno ir perdavė šiuos duomenis FNTT. Teigiama, kad tokių politikų būta aštuonių
Reikia taisytis
Savaitraščio kalbinamas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas taip pat teigiamai vertina Valstybės kontrolės audito išvadas ir sako, kad dabar reikia stebėti, kaip jos pateikti siūlymai bus įgyvendinti. Jis pabrėžia, kad svarbu nuspręsti, ko tokia stebėsena siekia valstybė ir visuomenė.
„Akivaizdu, kad yra nemažai taisytinų dalykų, ir kuo greičiau tai padarysime, tuo geriau, – sako jis, tačiau pabrėžia, kad vien pajamų, turto ar interesų deklaravimas negali užkirsti kelio korupcijai: – Tai yra pagalbinė priemonė siekiant padidinti skaidrumą, tačiau viešumo galėtų būti ir daugiau. Taip pat reikėtų vienoje vietoje koncentruoti daugiau informacijos: kad galėtume matyti tendencijas ilgalaikėje perspektyvoje.“
Paklaustas, kokia tai galėtų būti informacija, S. Muravjovas sako, kad būtina skelbti, kokias pareigas vienu ar kitu laikotarpiu ėjo viešasis asmuo, kiek tuo metu gavo pajamų, daugiau duomenų apie susijusius asmenis.
„Tuomet paveikslas būtų aiškesnis ir galėtume kelti daugiau klausimų“, – apibendrina jis.
Deklaruoti savanoriškai
Anot S. Muravjovo, neverta tikėtis, kad institucijos galėtų patikrinti visų valstybės tarnautojų ir politikų pateikiamus duomenis, nes jos neturi tiek pajėgumo.
„Reikėtų skirti ypatingą dėmesį rizikingiausioms deklaracijoms, ypač žmonių, kurie valstybėje priima svarbius sprendimus, – teigia jis. – Jų elgesys turi būti nepriekaištingas. Kita vertus, turime iš jų reikalauti supratingumo, kad tokią informaciją teiktų savo noru. Svarbu ir tai, kad už korupcinius nusižengimus lauktų aiškios pasekmės. Man regis, mūsų visuomenė kartais yra per daug pakanti tokiam elgesiui.“
Paklaustas, ar visuomenei būtina viešinti tiriamų valstybės tarnautojų ir politikų vardus, S. Muravjovas sako, kad klausimas, ko tokiu savo pasisakymu žiniasklaidai siekė VMI viršininkas.
„Jei pasakai, kad ką nors tiri, natūralu, kad visuomenei bus įdomu, kas tie žmonės, – sako jis. – Kitu atveju kyla spekuliacijų grėsmė. Todėl bet kokiam pareigūnui būtina atsakingai vertinti savo kalbas. Tikiu, kad VMI viršininkas turėjo priežasčių taip pasielgti.“
FAKTAI: Valstybės tarnautojų deklaracijos
Iš 78 proc. valstybių, įpareigojusių valstybės tarnautojus ir politikus deklaruoti pajamas, turtą bei interesus, tik 36 proc. nuolat tikrina duomenis dėl galimų pažeidimų ir neatitikimų
Dažniausiai reikalavimai deklaruoti taikomi aukšto rango pareigūnams: 93 proc. valstybių tokius duomenis įpareigojo atskleisti vyriausybės narius, 91 proc. – parlamento narius, o 62 proc. – aukšto rango valstybės kaltintojus
Vis dėlto tik 43 proc. valstybių pateikia viešumai valstybės tarnautojų finansų bei interesų deklaracijas
