Šiame posėdyje yra tęsiama pirmadienį prasidėjusi E. Masiulio apklausa, buvęs politikas atsakinėja į koncerno „MG Baltic“ advokato Lino Belevičiaus klausimus.
Koncerno gynėjo paklaustas, ar iki teisėsaugai jį sulaikant žinojo, kad R. Kurlianskis užima „MG Baltic“ viceprezidento pareigas, E. Masiulis pabrėžė, kad net ir pirmojo susitikimo metu jie su R. Kurlianskiu neapsikeitė vizitinėmis kortelėmis, o ir vėliau niekada neįvardino tiksliai vienas kito užimamų pareigų.
„Nežinojau konkrečių pareigų, nesidomėjau. Žinojau, kad atsakingas už žiniasklaidos veiklą“, – sakė jis.
Nors ikiteisminio tyrimo apklausos metu E. Masiulis pripažino, kad pažįsta „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį“, tačiau teisme trečiadienį jis sakė tik atsakęs į tokiais pat žodžiais suformuluotą prokuroro klausimą ir patikino pasitikėjęs prokuroro žodžiais.
Taip pat E. Masiulis pabrėžė, kad R. Kurlianskis nei viename pokalbyje nesakė kalbantis nei koncerno, nei koncerno vadovo Dariaus Mockaus vardu.
Koncerno advokatui pasiteiravus ar buvęs politikas susitikinėdavo su D. Mockumi, E. Masiulis teigė, kad su juo susitiko tik keliose kalėdinėse vakarienėse ir konferencijose.
„Jokių, kabutėse, specialių susitikimų aš su Dariumi Mockumi nesu turėjęs“, – sakė kaltinamasis.
Buvęs liberalų lyderis patvirtino sulaukdavęs iš D. Mockaus prašymų dėl savo, kaip Seimo nario ar partijos lyderio, veiklos, tačiau kategoriškai neigė, kad šiais prašymais buvo prašoma paveikti kitus partijos narius ar parlamentarus.
Paklaustas, ką jis mano apie kalbas, kad politikai neturėtų susitikinėti su verslo atstovais, E. Masiulis teigė, kad konsultavimąsi su visuomene numato teisėkūros pagrindai, o jokio kito tai draudžiančio įstatymo nėra.
„Iš tikrųjų nėra jokio teisės akto, bent jau tada nebuvo (...), kurie konkrečiai ribotų ar draustų politikams bendrauti su verslininkais ar kitokiais interesantais“, – pabrėžė jis.
E. Masiulis paneigė 2015 metų gruodžio 16 dieną vykusios vakarienės metu iš D. Mockaus sulaukęs kokių nors nurodymų ar pasiūlymų, už kuriuos būtų žadama atsilyginti pinigais.
„Man tikrai neišsakė, tiek kiek aš buvau, negirdėjau, kad ir Gintarui Steponavičiui būtų“, – patikino E. Masiulis.
Taip pat E. Masiulis sakė nesulaukęs jokių nurodymų dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkurso ir teigė niekaip nedaręs įtakos konkurso baigčiai bei nekūręs koncernui naudingų konkurso sąlygų.
„Jokių konkurso sąlygų šiame nutarime nebuvo įvardinta, išskyrus vienintelę sąlygą – suma buvo įvardinta“, – sakė jis.
Advokatui pasiteiravus, ar E. Masiulis žinojo apie kokią nors koncerno „MG Baltic“ gaunamą naudą dėl to, kad J. Basanavičiaus paminklas būtų statomas būtent jų pageidaujamoje vietoje, buvęs politikas teigė sunkiai galintis įsivaizduoti, kokia nauda tai galėtų būti ir sąmokslo teorija vadino tai, kad koncerno konkurentai neva toje vietoje ketino užsiimti statybomis.
Kitų proceso dalyvių advokatams uždavus po kelis klausimus E. Masiuliui, jo apklausa buvo baigta ir teismo posėdyje paskelbta pertrauka. Po pertraukos į bylą nagrinėjančių teisėjų ir prokurorų klausimus turėtų atsakinėti R. Kurlianskis.
Politinės korupcijos byloje korupcija yra kaltinami E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.
R. Kurlianskis yra kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
