Žmonės, dabar patyrę spaudimą dėl gerų darbų, pasakoja, ką teko išgyventi, ir tvirtina, kad įstatymo reikia verkiant. Apklausos rodo, kad atskleisti finansines negeroves darbovietėje ryžtųsi vos keli procentai lietuvių.
Prieš pusmetį viešai apie finansines machinacijas Kauno tardymo izoliatoriuje pranešusi Rasa Kazėnienė šiandien jau šypsosi ir jaučiasi tvirčiau. Tačiau pripažįsta: be sutuoktinio palaikymo padėtis būtų tragiška, tai buvo sunkiausias pusmetis jos gyvenime. Darbdavių spaudimas, viešumas ir nežinia dėl rytojaus vertė galvoti, ar derėjo prabilti apie neskaidriai naudojamus valstybės pinigus.
„Jau nekalbant, kokį tu psichologinę po to pajauti diskomfortą darbinėje aplinkoje, kada tavęs visi šalinasi, bijo tapti bendrininkais, tas yra labai sunku“, - sako Kauno tardymo izoliatoriaus finansininkė Rasa Kazėnienė.
Kazėnienės žodžius patvirtina ir jos vyras. Po žmonos paviešintų faktų esą bandyta kenkti ir jam. Noras gelbėti valstybės pinigus jiems kainavo, santaupos atiteko advokatams, o kur dar išeikvoti nervai.
Visgi Kazėnienė pasiekė savo. Kalėjimų departamento vadovė už pažeidimus atleista iš darbo. Kazėnienė darbuojasi toliau. Labiau nepasisekė dar vienam apie problemas prabilusiam pilietiškam darbuotojui Ignui Šalnaičiui. Apie fiktyvias studijas ir piktnaudžiavimą finansais Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre viešai papasakojęs Šalnaitis buvo priverstas išeiti iš darbo, maža to, net po to įstaiga jam atsiuntė raštą, liepiantį paneigti atskleistą informaciją.
„Man padarė spaudimą, gal to ir siekė, kad pats parašyčiau prašymą, nes tada jokių išeitinių kompensacijų nereikia pateikt“, - pasakoja buvęs KMPMC darbuotojas Ignas Šalnaitis.
Tačiau tokių drąsių darbuotojų nedaug. Apklausos rodo, kad vos 7 procentai žmonių praneštų apie korupciją darbovietėje. Ir tik 15 proc. mano, kad tai apskritai reikalinga.
Jeigu ne Kazėnienė ir Šalnaitis, panašu, kad pranešėjų apsaugos Lietuvoje nebūtų dar ilgai. Visgi Seimas susizgribo. Registruotas projektas, kuriuo numatoma teisiškai ir finansiškai saugoti prabilti nusprendusį darbuotoją. Tokiam žmogui būtų užtikrinamas konfidencialumas, darbdavys negalėtų pažeminti jo pareigų ar atleisti, pranešėjas gautų nemokamą teisinę pagalbą, iki beveik 2000 eurų kompensaciją ir galimybę būti atleistam nuo atsakomybės, jei buvo įsipainiojęs į nusikaltimą. Įstatymo rengėjai tikina, kad erdvės šantažuoti darbdavį nebus.
„Pažeidžiamas turi būti viešasis interesas arba jam turi būti keliama grėsmė. Ne asmeniniai interesai, bet grėsmė interesui ir jo pažeidimas“, - mano Seimo narė, konservatorė Agnė Bilotaitė.
Ar asmeniui suteikti pranešėjo statusą, spręs Generalinė prokuratūra.
Europos Sąjungoje likusios tik 5 valstybės, nesaugančios pranešėjo. Pasak STT atstovo, esant įstatymui ir patys darbdaviai labiau susimąstys apie savo juodus darbelius. Ar įteisinti pranešėjų apsaugą, Seimas balsuos rudenį. Teigiama, kad įstatymą palaikys ir valdantieji, ir opozicija.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
