Norvegijos sveikatos ministras Bentas Hoie šią savaitę paskelbė, kad valstybei pavyksta „kontroliuoti“ Covid-19 epidemiją ir išvengti staigaus susirgusiųjų skaičiaus kilimo, kuris pastebimas kai kuriose kitose valstybėse. Džiaugiamasi ir tuo, kad ligoninėje gulinčių pacientų skaičius išlieka stabilus, šalies gydymo įstaigos nėra perkrautos.
„Kontroliuojama infekcija“
Anot B. Hoie, infekuoti koronavirusu norvegai dabar užkrečia vidutiniškai 0,7 kitų asmenų.
„O tai reiškia, kad mes turime kontroliuojamą koronavirusą“, – pareiškė jis.
Sveikatos ministras paaiškino, kad prieš imantis taikyti griežtas priemones šis rodiklis siekė 2,5. Jeigu kitų asmenų užkrečiamumo rodiklis viršija 1 yra laikoma, kad šalyje yra nevaldoma epidemija.
„Jeigu tai vystytųsi ir toliau, mes matytume tokią pačią situaciją, kaip ir kitur Europoje", – aiškino jis.
Valdžios užduotis – kad kiekvienas užkrėstasis užkrėstų ne daugiau nei vieną kitą žmogų, rašoma „Life in Norway“.
Ir tai, atrodo, veikia. Pasibaigus balandžio pirmajai savaitei netgi buvo fiksuojamas naujų atvejų kritimas.
Tiesa, norvegų leidinyje perspėjama, kad ministro džiugesys gali būti kiek ankstyvas. Mat į šalį atėjo šiltesni orai, o po karantino namuose gryno oro išsiilgę gyventojai gali plūstelėti į lauką Velykų atostogų metu.
Jeigu Norvegijos valdžia siekia sustabdyti norvegus nuo bent trijų dienų, o daug jų pasiims ir visą savaitę atostogų, aktyvaus poilsio, tai skelbti apie „kontroliuojamą virusą“ tokiu metu yra „geriausiu atveju neatsakinga“, pažymima „Life in Norway“ straipsnyje.
Žada patrigubinti atliekamų testų skaičių
Norvegijos sveikatos apsaugos atstovai tvirtina, kad jau šio mėnesio pabaigoje arba kito pradžioje atliekamų PGR tyrimų skaičių patrigubins iki 100 tūkst. žmonių per savaitę.
Norvegijos sveikatos direktorato atstovas Sveinas Lie nacionaliniam transliuotojui NRK tvirtino, kad jau nuo šio mėnesio pabaigos bus keičiami kriterijai, kas yra tiriamas kilus įtarimams dėl koronaviruso. Žadama, kad bus tikrinami visi, kurie praneš apie pasireiškusius galimus simptomus.
Šalis jau šiuo metu yra viena iš pasaulio lyderių pagal atliekamų testų skaičių tūkstančiui gyventojų. Neseniai pagal šį rodiklį buvo aplenkta Pietų Korėja, o daugiau testų visame pasaulyje atlieka tik Islandija.
Norvegijos sveikatos apsaugos sistemos atstovų teigimu, toks didelio masto atliekamų tyrimų skaičius leistų ne tik anksti diagnozuoti ligą, bet ir galimai prisidėtų prie karantino laikotarpio nustatymo, mokyklų atidarymo ir vyresnio amžiaus žmonių apsaugojimo sistemos sukūrimo.
Norvegija: Švedijos kovos su koronavirusu strategija yra „visiškai klaidinga“
Norvegijos sveikatos direktorato direktoriaus pavaduotojas Espenas Rostrupas Nakstadas taip pat pareiškė, kad Švedijos taikoma kovos su koronaviruso pandemija strategija yra „visiškai klaidinga“.
Anot jo, Švedija rizikuoja būti tiesiog parblokšta epidemijos bangos, o tai reikš būtinybę staigiai imtis dar griežtesnių priemonių.
„Manau, kad tai šiek tiek teorinė mintis, kad jei nuolat turite daug sergančių žmonių, taikydami „šiek tiek nuspaustų stabdžių“ strategiją, tokią kaip jie taiko Švedijoje, tada bus daug lengviau kontroliuoti. Manau, kad tai visiškai neteisinga“, – pasakojo jis interviu NRK.
Norvegų atstovo įsitikinimu, Švedija, kaip ir Didžioji Britanija, bus priversta anksčiau ar vėliau imtis griežtesnių priemonių taikymo.
„Mes matome, kad šalys, kurios bandė taikyti tokią stabdžių strategiją, tokios kaip JK ar Švedija, turėjo staigiai rinktis daug galingesnę „triuškinančią“ strategiją, kad sukontroliuotų infekcijos plėtrą“, – aiškino jis.
Švedijos strategijos „krikštatėvis“, vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnellis, paklaustas, kokia yra jo nuomonė apie tokius kolegos iš Norvegijos komentarus, aiškino, kad „Švedijos strategija buvo neteisingai suprasta“.
„Aš nesutinku su tuo. Mes niekada nenorėjome turėti daug ligonių vienu metu, bet kaip tik atvirkščiai. Mes to niekada nenorėjome“, – cituojamas medikas „Dagens Nyheter“.
Jis taip pat pripažino, kad Norvegijos pastangos sulėtinti viruso plėtrą buvo labai sėkmingos.
„Kreivė pastebimai leidžiasi, atrodo daug geriau už, pavyzdžiui, Danijos, – pareiškė švedų atstovas. – Tačiau bus labai įdomu pamatyti, kas nutiks, kai jie atleis vadžias. Tai yra tai, kas kelia nerimą visoms šalims. Kaip jie iš to išsikapstys, kai laiko uždarę visą visuomenę?“
