Kalendorius
Lapkričio 23 d., šeštadienis
Vilnius +1°C
Horoskopai
Programos image
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
REKLAMA
Komentuoti
0
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Aktualijos

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams  

2020-03-04 13:01 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autorius(-ė) naujienų portalas tv3.lt
šaltinis: tv3.lt aut.
2020-03-04 13:01

Lietuvoje jau savaitę dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės paskelbta ekstremali situacija, identifikuotas vienas virusu užsikrėtęs asmuo. Tai lemia, kad gyventojams kyla vis daugiau klausimų, susijusių ne tik su kelionėmis į užsienį, bet ir kasdienybe, kurią keičia viruso grėsmė, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai. 

Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
669

Lietuvoje jau savaitę dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės paskelbta ekstremali situacija, identifikuotas vienas virusu užsikrėtęs asmuo. Tai lemia, kad gyventojams kyla vis daugiau klausimų, susijusių ne tik su kelionėmis į užsienį, bet ir kasdienybe, kurią keičia viruso grėsmė, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai. 

REKLAMA
0

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su koronavirusu ir darbo santykiais, ligos išmokomis, šeima.

Jeigu esu darbuotojas, komandiruojamas į Šiaurės Italiją, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas, – ar galiu komandiruotės atsisakyti?

TAIP PAT SKAITYKITE:

Koronavirusas plinta
(669 nuotr.)
(669 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta

Darbuotojo atsisakymas vykti į kelionę būtų pagrįstas tik tuo atveju, kai darbdavys reikalauja vykti į tuos regionus, kuriuose paskelbta ekstremali situacija ir karantinas. Tai netaikytina visos šalies mastu. Tai reiškia, kad darbuotojas gali atsisakyti keliauti į, pavyzdžiui, konkretų Italijos regioną, kuriame paskelbtas karantinas, bet ne į Italiją apskritai.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau kiekvienu atveju darbdavys turi įvertinti galimą riziką ir parinkti saugų kelionės maršrutą, taip pat aprūpinti asmeninėmis saugos priemonėmis, pavyzdžiui, kaukėmis, dezinfekcinėmis higienos priemonėmis ir panašiai.

REKLAMA

Grįžau iš Tenerifės, kur buvome apsistoję visai šalia karantinuoto viešbučio. Ar galiu prašyti darbdavio suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu?

Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu.

Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui.

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Grįžau iš Šiaurės Italijos, todėl izoliuojuosi 14-ai dienų. Nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl reikia nedarbingumo. Kur dėl jo kreiptis? Ar reikia kažkur eiti fiziškai?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užtenka telefonu kreiptis į šeimos gydytoją – jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti formą, patalpintą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje, adresu http://nvsc.lrv.lt/covid-19. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol gydytojas gaus siuntimą iš NVSC.

REKLAMA

Vaikas Italijoje lankėsi be tėvų – su kitais asmenimis. Dabar jam reikia izoliuotis 14 dienų. Ar gali nedarbingumą tokiu atveju gauti vaiką prižiūrintys tėvai ar seneliai?

REKLAMA

14-ai dienų nedarbingumą gali gauti ir vienas tėvų, įtėvių, senelių bei globėjų, kurių vaikai iki 14 metų amžiaus lankėsi koronaviruso paveiktose teritorijose. Tokiu atveju reikia užpildyti formą, patalpintą interneto puslapyje ir kreiptis į šeimos gydytoją.

Jeigu mokykloje būtų paskelbtas karantinas, ar galėčiau likti namuose su vaiku ir gauti ligos išmoką?

Jeigu švietimo įstaigoje paskelbiamas karantinas, priešmokyklinukų, ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai, įtėviai, seneliai bei globėjai gali gauti nedarbingumą. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas kreipusis į šeimos gydytoją išduodamas nuo karantino švietimo įstaigose nustatymo dienos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar gavus nedarbingumą dėl saviizoliacijos gausiu ligos išmoką? Kokio dydžio?

Jei asmuo dirbantis ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka bus mokama tokio pat dydžio kaip ir dėl bet kurios kitos ligos – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 65,94 proc. išmoką nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ gaus tėvai, prižiūrintys vaikus jų ligos ar izoliacijos atveju ir priešmokyklinukų, ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai, prižiūrintys vaikus karantino ugdymo įstaigoje metu.

REKLAMA

Kas pasirūpins mano vaiku, jei mane karantinuos?

Jeigu nereikia izoliuoti paties vaiko (neturėjo kontakto su izoliuojamu asmeniu, nesilankė zonose, kuriose fiksuotas viruso protrūkis), vaiku turėtų pasirūpinti kitas iš tėvų. Jei tokios galimybės nėra – kiti tėvų parinkti asmenys. Tėvai taip pat turi galimybę kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo. Kai asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, nėra, reikia pranešti apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri spręs dėl būtinybės užtikrinti vaikui saugią aplinką.

REKLAMA

Ar turiu pranešti darbdaviui apie suteiktą nedarbingumą grįžus iš Šiaurės Italijos, Kinijos, Honkongo, Singapūro, Pietų Korėjos, Japonijos ir Irano?

Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Taip pat – kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Nors tiesiogiai apie pareigą pranešti apie suteiktą nedarbingumą Darbo kodekse nekalbama, gera darbuotojo ir darbdavio bendravimo praktika sako, kad darbdavys turi žinoti, kodėl jo darbuotojo nėra darbe. Tad tiek apsirgę darbuotojai, tiek grįžę iš užkrėstų vietovių ir gavę nedarbingumo pažymėjimus asmenys turėtų informuoti savo darbdavį apie tai, kad į darbą neatvyks dėl ligos arba karantino.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbdavys el. paštu išplatino laišką, kuriuo draudžia vykti atostogauti į užsienį. Ar jis gali taip elgtis?

Drausti naudotis kasmetinėmis atostogomis (vykstant ar nevykstant į užsienį) darbdavys dėl viruso grėsmės negali. Darbdavys galėtų nesuteikti atostogų dėl kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, argumentuodamas, kad laikotarpis yra labai intensyvus darbo organizavimo prasme ir reikalinga, jog darbuotojai dirbtų). Tačiau darbdaviui nedraudžiama teikti darbuotojams rekomendacijų dėl viruso grėsmės ir dėl nesilankymo tam tikrose šalyse.

REKLAMA

Jeigu dėl koronoviruso epidemijos darbuotojai negalėtų eiti į darbą (o dėl darbo specifikos negali dirbti nuotoliniu būdu), kaip turėtų elgtis darbdavys – kokiu teisiniu pagrindu turėtų mokėti jiems atlyginimą, kokio dydžio atlyginimas tokiu atveju yra numatytas?

Jei darbdavys, įvertindamas situaciją kaip ekstremalią, pats nuspręstų stabdyti įmonės veiklą ir darbuotojams nebūtų galimybės dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tuomet galiotų Darbo kodekso nuostatos dėl prastovos.

REKLAMA

Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo 3 dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Mokėjimai pirmą–trečią prastovos dieną siekia nuo vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio iki dviejų trečdalių jo. Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

REKLAMA
REKLAMA

Ką privalo darbdavys padaryti papildomai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?  

Iškilus koronaviruso grėsmei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių. Siūloma vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis:

Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.

Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą.

Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai).

Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.

Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.

Informuoti darbuotojus apie asmens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose (pavyzdžiui, kabinant informaciją prie įėjimų / išėjimų).

Visas rekomendacijas rasite čia. 

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, o darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.

REKLAMA

Ar galiu atsisakyti dirbti, jei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso Lietuvoje, darbdavys nesiima jokių papildomų priemonių dėl saugos ir sveikatos (nėra dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, papildomai nedezinfekuojamos patalpos ir pan.)?

Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Už laiką, kurį darbai sustabdomi, darbuotojams darbdavys moka jų vidutinį darbo užmokestį.

Darbai privalo būti sustabdyti, kai darbo aplinka yra kenksminga ar kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgdami į dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją Lietuvoje ir kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus. Tokiu atveju darbuotojams už ši laiką turi būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

REKLAMA

Ką daryti, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitaria dėl apsaugos priemonių ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu?

Kai darbo aplinka yra kenksminga ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdavys turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus, o darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti.

Jeigu darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas ar darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai pareikalauja padalinio vadovo ar kito darbdavio atstovo sustabdyti darbus, o šis nesutinka, darbuotojų atstovas apie tai turėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui.

Jeigu inspektoriaus reikalavimas nevykdomas, jis turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad darbai būtų sustabdyti, o darbuotojai iš darbo vietų būtų išvesti. Iki bus įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą ir palikti darbo vietą.

Ką daryti darbdaviui, jei darbuotojas atvyksta į darbą, nors, darbdavio žiniomis, jis grįžęs iš šalių arba jų regionų, kurios yra paskelbtos koronaviruso židiniais?

Rekomenduojama tokiems darbuotojams, kurie neseniai keliavo į koronaviruso paveiktas teritorijas, 14 dienų po grįžimo, jei tai įmanoma, suteikti galimybes dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet galima darbuotoją nukreipti į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą.

REKLAMA

Sveikatos apsaugos ministerija yra paskelbusi, kad supaprastinta tvarka kreiptis dėl nedarbingumo galima grįžus iš teritorijų, kur koronavirusas plinta visuomenėje: Kinijos (visų provincijų), Šiaurės Italijos regionų (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų), Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro.

***

Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų