Papildomi užsiėmimai su korepetitoriumi gali atsieiti 40 eurų per savaitę. Pamokų kainos kilo jau nuo metų pradžios, o šį sausį, prognozuojama, augs dar didesniu tempu.
Korepetitoriai lopo spragas, kurias atidengė nuotolinis mokymas
Įmonės „Corepetitus“ direktorius Tadas Jonaitis atskleidė, kad pastaruoju metu korepetitorių paslaugų paklausa nuolat auga. Pagrindinė to priežastis – praeitais mokslo metais užsitęsęs nuotolinis ugdymas, kurio neigiamos pasekmės išlindo kaip yla iš maišo.
„Dauguma žino, bet apie tai gal nekalba, kad vaikai turbūt daug laiko skyrė nusirašinėjimui. Natūralu, kad visa tai atsiliepė mokymosi rezultatams. Matome, kad vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos nei praėjusiais metais“, – teigė T. Jonaitis.
Jis pažymėjo, kad papildomų pamokų šiais metais nori 50 proc. daugiau moksleivių nei pernai.Korepetitorių pagalbos gali prireikti dėl įvairių priežasčių: vieni kreipiasi norėdami kruopščiai pasiruošti valstybiniams egzaminams, kitiems svarbu užglaistyti mokslų spragas.
Visgi T. Jonaitis sako pastebintis naują tendenciją – Lietuvos šeimas pasiekia vakarietiškas žvilgsnis į vaikų ugdymą.
„Pradedu galvoti, kad ir pas mus ateina toks vakarietiškas požiūris, kad kiekvienas daro, ką daro geriausiai. Jeigu tėtis dirba banke, jis turbūt nenori po darbo grįžęs dar sėdėti ir vaikui aiškinti matematikos formules. Jis šią užduotį veikiau atiduoda mums, korepetitoriams, kad mes padėtume jo vaikui. Tai atsiremia į gyvenimo kokybės Lietuvoje gerėjimą, tėvai nusimeta nuo savęs naštą ir perleidžia kitiems, kad padėtų tie, kas moka tai daryti“, – kalbėjo „Corepetitus“ vadovas.
Prognozuoja, kad pamokų įkainiai šoktels į viršų
Vyresnių klasių mokiniai – savarankiškesni, tad į korepetitorius neretai kreipiasi patys. Jaunesniuosius į papildomas pamokas paprastai užregistruoja tėvai, sakė T. Jonaitis.
Populiariausios šios papildomo mokymo disciplinos: matematika, lietuvių kalba, chemija ir fizika. O štai anglų kalbos pamokų poreikis mažesnis, nes „internetas leido visiems anglų išmokti per Youtube ir panašiai“, svarstė pašnekovas.
Paklaustas, kiek vidutiniškai tenka susimokėti už vieną užsiėmimą su korepetitoriumi, T. Jonaitis atsakė: „Kainos dabar rinkoje yra maždaug 20 eurų už 60 minučių. Tai yra individuali nuotolinė pamoka vaikui, nesvarbu, iš kokios klasės“.
Už gyvas pamokas paprastai tenka pakloti ir didesnes sumas, pridūrė jis.
O korepetitorių paklausa ir toliau auga, tad kitąmet papildomos pamokos tik brangs, prognozavo T. Jonaitis. „Jau nuo praėjusių metų kai kurios įmonės pakėlė kainą apie 15 proc. Mes pakėlėme tik 7 proc., bet matome, kad dar kelsime ir po Naujųjų metų. Paklausa yra, korepetitorių nėra tiek daug, kiek jų reikia, todėl natūralu – paklausa, pasiūla savo daro“, – komentavo jis.
Jauni korepetitoriai moksleiviams atrodo patrauklūs
„Corepetitus“ vadovas akcentavo, kad įmonė veda tik nuotolines pamokas, nes COVID-19 padėtis šalyje nestabili, be to, dirbant per nuotolį – mažesni administravimo kaštai.
„Nuotolinis mokymas pas mus tikrai yra išdirbtas. Praeitais metais paruošėme daugiau nei 600 mokinių ir tikrai geri atsiliepimai buvo tiek iš mokinių, tiek iš tėvų. Siūlome visiems taupyti laiką, pinigus ir turėti tą patį rezultatą“, – tikino jis.
Paklaustas, ar nuotolinės pamokos netrukdo mokiniams susikaupti, T. Jonaitis buvo įsitikinęs, kad korepetitoriams pavyksta užmegzti glaudų kontaktą su vaiku, todėl jis noriai mokosi.
„Mes esame išskirtiniai rinkoje dėl to, kad pas mus – tik jauni mokytojai, tik pirmo, antro, trečio kurso studentai. Tai labai lengvai leidžia rasti ryšį su vaiku. Vaikas nebijo klysti, noriai eina į pamokas, nes žino, kad su jaunu žmogumi pabendraus. Priešingai, nei dažniausiai būna mokykloje. Tikime, kad toks požiūris į vaiką leidžia prie jo lengviau prieiti, jam lengviau atsiskleisti“, – kalbėjo jis.
O nusirašinėti, anot T. Jonaičio, taip pat nėra galimybių, nes užsiėmimo metu abiejų dalyvių kameros įjungtos. „Mokytojas labai jaučia pulsą pamokos ir supranta, kur reikia toliau pamoką kreipti“, – sakė jis.
Dėl korepetitorių paslaugų kreipiasi moksleiviai ir jų tėvai iš visos Lietuvos. Papildomų pamokų trūksta ir mažesnių miestų, regionų gyventojams, nes ten mokytojų skaičius yra ribotas, dalijosi pašnekovas.
Žada sparčius rezultatus
Portalas tv3.lt domėjosi, kokių vaisių gali duoti lankymasis pas korepetitorių. T. Jonaitis pabrėžė, kad paties mokinio sąžiningas darbas – tai kertinis akmuo šioje situacijoje. Tik tuomet galima tikėtis spartaus akademinių rezultatų augimo.
„Jeigu jis ateina ir nuoširdžiai dirba, turi dukart per savaitę užsiėmimus po 1 valandą, po tų užsiėmimų irgi įdeda papildomo darbo (užduodame savarankiškai atlikti namų darbų), tai tikrai po mėnesio gali tikėtis 1 balo pakilimo. Reikia mokinio įsitraukimo, tokių atvejų turime ne vieną ir ne du. Jeigu ateina motyvuotas, nori rezultato, galime kalbėti apie plius 1 balą per 1 mėnesį“, – apibendrino T. Jonaitis.
Papildomos konsultacijos mokyklose nieko nekainuoja
Dėl išaugusio papildomų pamokų poreikio portalas tv3.lt susisiekė su Dainiumi Žvirdausku, KTU inžinerijos licėjaus direktoriumi, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentu.
Jis korepetitorių darbą kaip reiškinį Lietuvoje vertino pozityviai. „Tai yra kitos darbo formos, jos labiau individualios, pritaikytos prie individo. Korepetitoriai dažniausiai dirba su vienu arba dviem vaikais, tuo tarpu mokyklose vyksta pamokos su 25 ar 26 mokiniais. <...> Korepetitorius atlieka informacijos, žinių, įgytų kompetencijų susintetintojo vaidmenį“, – minėjo jis.
Tačiau D. Žvirdauskas pažymėjo, kad papildomos konsultacijos mokiniams pasiekiamos ir mokyklose. Jis skatino mokinius pirma pasinaudoti visomis švietimo sistemos suteikiamomis galimybės, juo labiau, kad jos – nemokamos.
„Aš visada esu šalininkas, kad iš principo mokykla <...> turėtų suteikti pakankamai kokybiškas švietimo paslaugas, kad papildomų paslaugų korepetitoriaus mokiniui reikėtų mažiau arba iš viso nereikėtų“, – sakė jis.
Kvietė mokinius išnaudoti visas galimybes mokykloje
Poreikis kreiptis į korepetitorius – tai kiekvieno mokinio individualus pasirinkimas, nurodė pašnekovas. Vyresnėse klasėse moksleiviai neretai ima atsakingiau rūpintis savo akademiniais pasiekimais, todėl ieško galimybių mokytis papildomai.
„Subrendus, tarkime, 9–11 klasėse atsiranda vidinė motyvacija mokytis, dirbti, atsakomybė tam tikra viduje pas mokinį. Jis projektuoja savo gyvenimą, ugdymą, karjerą. Galbūt vaikas ir pasako: Aš nežinau, kodėl, bet, miela mama, mielas tėti, bet man nesiseka prisivyti klasės draugų, aš noriu papildomo konsultavimo. Jis kreipiasi į klasės vadovą, mokykla suteikia papildomas konsultacijos, jos įvyksta, bet mokinys nori dar giliau, sakykime. Kiek mokinių, tiek yra istorijų. Reikia žiūrėti į šitą dalyką organiškai“, – dalijosi mintimis D. Žvirdauskas.
Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kad mokiniai įpranta nesusitelkti pamokose mokykloje, nes žino, kad vėliau jų laukia individualus užsiėmimas su korepetitoriumi.
„Būna tokių atvejų, kad mokiniai net įpranta per pamokas multitask‘inti, nesusikaupti, nes žino, kad po pietų tėvai moka pinigus ir jis pas korepetitorių vėl viską išsiaiškins. Verta padirbėti ir įtikinti vaiką, kad jis turi naudotis švietimo įstaigos suteikiamomis galimybėmis. <...> Mano, kaip vadovo, idealistinis modelis yra siekti, kad visas paslaugas, ir konsultavimo, gautų mokiniai savo švietimo įstaigoje“, – komentavo LMVA prezidentas.
Vienai klasei – 20 konsultacijų: tiek finansavo valstybė
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas komentavo, kad papildomų konsultacijų planą kiekviena mokykla sudaro savarankiškai, o valstybė tam kasmet skiria lėšų.
„Ugdymo planuose skirtos valandos mokinių pasiekimams gerinti. <...> Šiemet nuo rugsėjo mėnesio buvo skirta papildomos iš valstybės lėšos papildomų konsultacijų mokiniams dėl praradimų, kuriuos atnešė COVID-19 ir nuotolinis mokymas“, – sakė E. Milešinas.
Vienos klasės mokiniams buvo apmokėta 20 pamokų, trunkančių 1 akademinę valandą (45 min). Šią priemonę numatyta įvykdyti iki 2021 m. gruodžio 31 d.
