Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tai nusprendė išvadą šiandien paskelbęs Konstitucinis Teismas.
Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuota, kad Seimo narys A. Sacharukas Seimo 2010 m. sausio 14 ir 19 d. plenariniuose posėdžiuose naudojosi Seimo nario L. Karaliaus pažymėjimu ir 8 kartus sąmoningai balsavo už jį priimant įstatymus bei kitus Seimo aktus.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodamas už Seimo narį L. Karalių Seimo narys A. Sacharukas nepaisė iš Konstitucijoje, jos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, taip pat Seimo nario mandato individualumo reikalavimo kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne Seimo nario L. Karaliaus, bet savo valią, uzurpavo Seimo nario L. Karaliaus teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus. Seimo nario A. Sacharuko veiksmai – naudojimasis Seimo nario L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimu Seimo plenariniuose posėdžiuose ir sąmoningas balsavimas už jį prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais Seimo narys A. Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nario L. Karaliaus veiksmai – išvykimas į užsienio kelionę ir dėl to nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2010 m. sausio 13, 14, 19, 20, 21 d. vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, 2010 m. sausio 15, 20 d. vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys L. Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Seimo narys L. Karalius, išvykdamas į užsienio kelionę ir dėl to be svarbių ir pateisinamų priežasčių nedalyvaudamas 2010 m. sausio mėn. vykusiuose Seimo plenariniuose, Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, savo pareigas ėjo nesąžiningai, veikė savo asmeninius interesus iškeldamas aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota priesaika. Šiais veiksmais jis diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.
Išvadoje teigiama, kad:
– Seimo narys L. Karalius, išvykdamas į kelionę po Azijos valstybes, žinojo, kad Seimo III (rudens) sesija yra pratęsta iki 2010 m. sausio 21 d., tačiau neprašė Seimo valdybos pritarimo išvykimui ir apie išvykimą nepranešė Seimo posėdžio sekretoriatui;
– pratęstos Seimo III (rudens) sesijos metu ilgą laiką po Azijos valstybes keliavo asmeniniais tikslais ir dėl to be svarbių ir pateisinamų priežasčių nedalyvavo 2010 m. sausio mėn. vykusiuose Seimo plenariniuose, Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose;
– pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį turėdamas teisę sugrįžti į Lietuvą 2010 m. sausio 13 d. ir turėti galimybę dalyvauti minėtuose 2010 m. sausio mėn. vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, taip pat Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, Seimo narys L. Karalius be svarbių ir pateisinamų priežasčių šia teise nepasinaudojo;
– Seimo narys L. Karalius neišnaudojo nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki sausio 20 d. buvusių galimybių susisiekti su Seimu ir Seimo posėdžių sekretoriatui pranešti, kad nedalyvaus 2010 m. sausio mėn. vyksiančiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose;
– Seimo narys L. Karalius savo nedalyvavimą 2010 m. sausio mėn. vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose taip pat Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose aiškino priežastimis, kurios šioje byloje paneigtos surinktais ir Konstitucinio Teismo įvertintais įrodymais. Taigi Seimo nario L. Karaliaus paaiškinimai dėl minėto nedalyvavimo Seimo plenariniuose ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose nėra nuoseklūs ir nuoširdūs.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus; prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų konstitucinių vertybių, sąžiningai tarnauti Tėvynei; Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti.
Išvadoje teigiama, kad pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas; Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą; Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose; Seimo nario konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe apima ir jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario įgaliojimus.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nario L. Karaliaus veiksmas – jam išduoto Lietuvos Respublikos diplomatinio paso naudojimas asmeninės užsienio kelionės metu kaip asmens dokumento neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas nusprendė nutraukti tyrimą dėl Seimo nario L. Karaliaus veiksmų, kuriais jis, pasak pareiškėjo – Seimo, išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais dangstydamas savo nedalyvavimą 2010 m. sausio 15, 20 d. vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, tyčia melavo Seimui, taip pat dėl to, kad Seimo narys L. Karalius savo Seimo nario pažymėjimą paliko sąmoningai ir dėl to susidarė sąlygos šiuo Seimo nario pažymėjimu pasinaudoti kitam asmeniui, atitikties Konstitucijai. Tyrimas nutrauktas ir dėl Seimo nario A. Sacharuko veiksmų, kuriais jis, pasak Seimo, viešojoje erdvėje išsakė tikrovės neatitinkančius teiginius apie balsavimo už Seimo narį L. Karalių aplinkybes, konstitucingumo.
Aleksandras Sacharukas (ELTA nuotr.)
