Konstitucinis Teismas (KT) išaiškins aštuonias savo ankstesnes nuostatas dėl galimybių mažinti atlyginimus, pensijas ir kitas socialines išmokas valstybėje susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai. Su tokiu prašymu į KT gruodžio 3 d. apsisprendė kreiptis Seimas.
Už tokį Seimo nario socialdemokrato Vytenio Andriukaičio pateiktą nutarimo projektą, kurį savo parašais parėmė 60 parlamentarų, gruodžio 3 d. balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 11 Seimo narių. Ypatingos skubos tvarka priimti šį opozicijos inicijuotą nutarimą pasiūlė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.
Seimo nutarime, be kita ko, prašoma išaiškinti, ar nuostata, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (ekonominei krizei, gaivalinei nelaimei ir kt.) "pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas bei mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes" reiškia, kad pensijų mažinimas turi būti proporcingai derinamas su kitomis priemonėmis (mokesčių lengvatų taikymu, esamų darbo vietų išsaugojimu ir naujų kūrimu, investicijų į darbo vietas pritraukimu, darbo užmokesčio fondo nemažinimu ir kt.), kad nepažeistų gyvybiškai svarbių visuomenės interesų, apsaugotų kitas konstitucines vertybes.
Taip pat klausiama, ar nuostata "net ir tokiais išimtiniais atvejais pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; toks pensijų sumažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą" reiškia, kad pensijų mažinimas negali būti skirtingas atskiroms asmenų grupėms, pensijų mažinimas turi būti proporcingas mokesčių dydžiams, darbo užmokesčio mažinimui ir negali būti taikomos vieną ar kitą visuomenės grupę diskriminuojančios priemonės.
Seimo nariai prašo išaiškinti, ar įstatymų leidėjas kompensavimo mechanizmus privalo taikyti pasibaigus valstybėje susidariusiai ypatingai situacijai ar ir šiai situacijai esant. Ar nuostata "tai, kaip asmuo, būdamas darbingas ir ekonomiškai aktyvus, prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti reikšmės jo paties valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui; asmuo, kuris įmokomis daugiau nei kiti prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti apčiuopiamą naudą" turi būti taikoma tik tada, kai valstybėje yra normali padėtis, ar šios nuostatos turi būti paisoma ir tada, kai valstybėje dėl iš esmės pablogėjusios ekonominės ir finansinės būklės ar kitų ypatingų situacijų tenka laikinai ir proporcingai mažinti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydį.
Taip pat ar nuostata, kad dėl ypatingų aplinkybių valstybėje pritrūkus lėšų "įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes" turi būti taikoma paisant proporcingumo principo reikalavimų, tuo pačiu derinant tai ir su proporcingu pensijų ir kitų socialinių išmokų mažinimu, nes nuo darbo užmokesčio dydžio priklauso ir įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą dydis, ar tokio derinimo galima nepaisyti.
