Seimo prašymu teismas aiškinsis, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.
Seimas šių metų birželio pabaigoje kreipėsi į KT prašydamas išaiškinti 2006 metų nutarimo ir 2013 metų sprendimo pilietybės klausimais nuostatas. Parlamentas klausia, ar nepakeitus Konstitucijos galima nustatyti tokį reguliavimą, kad po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvykusieji galėtų būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai.
Kreipdamasis į KT Seimas pabrėžė, jog po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti iki šiol itin griežtą konstitucinę doktriną.
Ankstesniuose Konstitucinio Teismo išaiškinimuose teigiama, kad dvigubą pilietybę smarkiai plėsti galima tik referendumu pakeitus Konstituciją. Dvigubos pilietybės šalininkai nerimauja, kad į referendumą neateitų pakankamai žmonių.
Konstitucinio Teismo pozicijos paprašę parlamentarai atkreipė dėmesį, kad ir pagal dabartinį reglamentavimą dvigubą pilietybę turi per 22 tūkst. žmonių. Politikų teigimu, tai neatitinka oficialios doktrinos, kad dviguba pilietybė turi būti ypač retos išimtys, bet ne paplitęs reiškinys.
Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.