„Argumentai, kurie yra pareikšti, kalbant apie pasikeitusią geopolitinę situaciją, mūsų buvimą Europos Sąjungoje, NATO aljanse, galiausiai, mūsų emigracijos mastus, tikrai yra svarūs. Bet bet kokiu atveju, koks bebūtų sprendimas, jis yra labai reikalingas, kadangi bus padėtas, manau, jau galutinis taškas toje istorijoje, ar reikia keisti Konstituciją, ar galima šį institutą, išplėtimą dvigubos pilietybės, reguliuoti įstatymu“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras.
Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys. 2013 metais šis teismas išaiškino, kad Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo. Anot Konstitucinio Teismo, taip praplėsti dvigubos pilietybės ribas galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Tačiau parlamentarai mano, kad po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti tokią konstitucinę doktriną. Kreipimąsi paskatino nerimas, kad po britų pasitraukimo iš ES Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai pasirinks britiškus pasus ir taip neteks Lietuvos pilietybės.
Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad ir pagal dabartinį reglamentavimą dvigubą pilietybę turi per 25 tūkst. žmonių. Politikų teigimu, tai neatitinka oficialios doktrinos, kad dviguba pilietybė turi būti ypač retos išimtys.
Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.
