Išaiškinimo paprašė grupė Seimo narių ir keletas Lietuvos teismų. Jie pažymi, kad Lietuvoje genocidas apibrėžiamas plačiau nei tarptautinėje teisėje.
Pagal tarptautinę teisę, genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.
Lietuvos baudžiamajame kodekse genocidui prilyginti veiksmai ir prieš socialinę ar politinę grupę. Už genocidą nėra taikoma senatis.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos teismai, sprendžiantys, ar genocidui prilyginti su sovietų okupantais pokariu kovojusių Lietuvos partizanų naikinimą.
Dėl genocido sąvokos praplėtimo socialinių ir politinių grupių terminu 2011 metais į Konstitucinį Teismą kreipėsi ir 34 Lietuvos Seimo nariai, jiems atstovauja socialdemokratai Vytenis Andriukaitis ir Julius Sabatauskas.
Šių politikų teigimu, problemų kyla bylose, kuriose nagrinėjami 1940-1960 metais įvykdyti nusikaltimai. "Mūsų teisėje įtvirtinta genocido sąvoka praplėsta "socialinių ir politinių grupių" terminu, nors tarptautinė teisė veikos, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią socialinę ir politinę grupę nelaiko genocidu ir nenaikina tokiems nusikaltimams senaties", - rašoma Seimo narių kreipimesi.
"Toks praplėstos genocido sąvokos atgalinio taikymo Lietuvos teisės praktikoje principas yra prieštaringas ir neišsklaido abejonių, jog įstatymų leidėjas pasirinko politinį, bet ne teisinį problemos sprendimo būdą", - teigia grupė parlamentarų.
Tarp pasirašiusiųjų šį kreipimąsi buvo ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius.
Kai kurie ekspertai teigia, kad genocidu be išlygų turėtų būti laikomi tik nacių žudymai, o komunistinio režimo nusikaltimams ši sąvoka netinka. Lietuviai yra sulaukę kritikos, esą naudodami "sovietinio genocido" sąvoką mėgina gretinti nacių vykdytą žydų genocidą ir sovietų represijas prieš lietuvius.
Oponentai teigia, kad okupacinės sovietų valdžios vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai į atšiaurų Sibirą, partizanų ir jų rėmėjų naikinimas prilygsta genocidui. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad Lietuva tiesiog nori tinkamo komunistinių režimų įvertinimo - teigiama, kad apie nacių režimo nusikaltimus ir aukas žinoma gerai, tačiau sovietų represijos nėra tinkamai įvertintos.
Šiame kontekste Lietuvoje taip pat vis atsinaujina diskusijos, ar tikslu Genocidu aukų muziejumi vadinti įstaigą, kurioje daugiausia pasakojama apie sovietų režimo nusikaltimus.
Byla Konstituciniame Teisme pradedama nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nekviečiami, posėdis vyks laisva forma.
Per Antrąjį pasaulinį karą nacistinės Vokietijos okupacijos metais naciai ir vietos kolaborantai išžudė apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Sovietinės okupacijos metais į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų, žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
