„Tą susitarimą pavyko pasiekti ir girdėjote plojimus susitikimo pabaigoje, jie buvo skirti pasidžiaugti tuo sutarimu“, – po Seime vykusio susitikimo žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Į susitikimą Seime buvo pakviestas kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, TS-LKD pirmininkas, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, parlamentiniams Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetams priklausantys konservatoriai.
Šį pokalbį partija inicijavo išsiskyrus dalies politikų ir krašto apsaugos ministro bei kariuomenės vado požiūriai dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.
Spalį Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) pareiškė, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, šalyje būtų dislokuojama per dešimt dienų. Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvavęs A. Anušauskas pritarė, kad šio termino pakanka reakcijai į pajėgų telkimą prie šalies sienų, o tai parodė ir patirtis Ukrainoje.
Ministras tąkart sulaukė dalies partiečių ir kitų politikų kritikos, kad taip kalbėdamas neatstovauja savo šalies interesams, nes vokiečių kariai rotacijos principu Lietuvoje turėtų būti dislokuojami nuolat, kai bus sukurta priimančiosios šalies infrastruktūra.
Po pokalbio ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad visi išsiskirstė su viena nuomone ir Vokietijos atstovai visose Lietuvos institucijoje girdės tokią pačią poziciją.
„Tikrai taip, esu tuo įsitikinęs“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
„Iš tiesų šiandien kalbėjome, kad priešakinės gynybos idėja, kuri dabar labai gyva visuose NATO gynybos planuose, strategijose, ypač svarbi mums. Dėl to, kad reakcijos laikas būtų labai trumpas, natūralu, kad mums reikia kuo daugiau sąjungininkų čia, kad turėtume pakankamus atgrasymo instrumentus, kad turėtume stiprią atgrasymo architektūrą. Toks mūsų tikslas ir man atrodo, kad šiandien mes visi buvome viename puslapyje“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Ir jis, ir G. Landsbergis taip pat sakė, jog sutarta, kad 2026 metais Lietuva bus pasirengusi priimti Vokietijos karinę brigadą pilna apimtimi, tai yra iki 5 tūkst. karių.
„Turime padaryti savo namų darbus ir kartu diplomatinėmis priemonėmis, visais kanalais – nuo Prezidentūros iki parlamentinės diplomatijos – turime siekti, kad vokiečiai, matydami mūsų namų darbus, darydami savo namų darbus, turėtų aiškų tikslą dislokuoti čia, Lietuvoje, brigadą“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Tikrai matome vienodai kryptį, kad 2026 metais būsime pasirengę priimti čia mūsų sąjungininkų karius. Svarbu, kad mes tą vienodą žinią formuluotume įvairiuose formatuose“, – pabrėžė ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
G. Landsbergis atmetė kaltinimus, kad kviesdami į tokius pokalbius konservatoriai kariuomenės vadą įvelia į politikavimą.
„Sprendimus priima politikai, jie balsuoja dėl biudžeto, patvirtina, kam tas biudžetas skiriamas ir lygiai taip pat priima sprendimą dėl kariuomenės vado, esame už jį balsavę“, – sakė jis.
Pasak konservatorių lyderio, tokio masto investicijų, kokios daromos dabar į krašto apsaugą, nebuvo, todėl labai svarbu dėl visko susitarti.
Lietuvai ir Vokietijai sutarus, kas pastaroji stiprins savo karinį buvimą Lietuvoje, Vilnius siekia, jog rotacinė Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Berlynas iki šiol dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Vokietija taip pat vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
