Pirmadienį Vilniaus rotušėje įvykę pirmieji rinkiminiai debatai didelio rinkėjų susidomėjimo nesulaukė. Abi dalyvavusios partijos – liberalcentristai ir konservatoriai – renginio metu ir po jo apsikeitė kandžiomis, nors ir nuosaikiomis pastangomis. Politologai sako, jog tokia diskusijų forma vargu ar susilauks didesnio rinkėjų dėmesio.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iniciatyva Vilniaus rotušėje vykusiuose viešuose debatuose, kuriuose minėtos partijos kalbėtojai rungėsi su Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderiais, dalyvavo apie penkias dešimtis žmonių.
TS-LKD atstovavo A. Kubilius, I. Degutienė, V. Stundys. Liberalų ir centro sąjungos pusėje – A. Zuokas, A. Melianas, J. Čekuolis. Debatai vyko socialinių reikalų – šeimos, bendruomenės politikos, socialinės paramos – klausimais.
Konservatoriai džiaugiasi pritarimu, bet primena balsavimus Seime
Konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius pristatė jau anksčiau savo deklaruotas nuostatas. „Trys pagrindinės dabartinės valdžios paliktos problemos vienodai svarbios ir skaudžios: tai tautos erozija, ekonominis trumparegiškumas bei valdžios neveiklumas. Pati skaudžiausia, mano manymu – tautos erozija: mažas gimstamumas, alkoholizmas, nepasitikėjimas, netikėjimas ateitimi, nenoras gyventi savo valstybėje. Tai bėdos, kurios verčia labai susirūpinus žvelgti tiek į dabartį, tiek ir į ilgalaikę mūsų tautos perspektyvą. Tautos erozijos stabdymui, be jokios abejonės, reikalinga stipri parama šeimai, efektyvi socialinė parama, nauja švietimo ir kultūros politika“, - kalbėjo A. Kubilius.
TS-LKD atstovai priminė, kad Liberalų ir centro sąjungos frakcija Seime, priimant Šeimos koncepciją, susilaikė. „Reikia pilietinės drąsos paremti šeimą. Seime pavyko mums įtikinti ir priimti Šeimos koncepciją. Liberalų ir centro sąjungos frakcija Seime, kiek pamename, susilaikė, o Seime susilaikymas tolygus balsavimui „prieš“,- sakė A. Kubilius.
TS-LKD pirmininkas taip pat akcentavo partijos programinį išskirtinumą. „Buvome ir esame sisteminga, planingo veikimo partija. Būta atskirų teigiamų iniciatyvų įvairiose srityse, būta jų ir socialinės politikos sferoje. Tačiau, norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, reikia tikslios ir nuoseklios sistemos, konkretaus veiksmų plano. Mes tokį planą turime ir esame pasiryžę veikti kartu”,- pažymėjo A. Kubilius.
Apibendrindamas diskusiją, kuri TS-LKD pranešime spaudai apibūdinta kaip „turininga ir gyva“, partijos vadovas pastebėjo, kad panašūs partijų rinkimų programų pavadinimai – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – „Pradėkime kartu kurti geresnę Lietuvą“, o Liberalų ir centro sąjungos – „Geresnė Lietuva“. „Galime kartu galvoti, kaip kurti geresnę Lietuvą“,- pažymėjo TS-LKD pirmininkas.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad debatuose išsiaiškinta, jog ir Lietuvos liberalų ir centro partija pritaria esminėms TS-LKD nuostatoms socialinėje srityje.
„Tai – tradicinė stipri šeima, socialinis teisingumas, pagrįstas krikščioniškomis vertybėmis. Mes nežadame niekam žuvų, mes duodame meškerę ir sakome: eikime žvejoti drauge!”,- sakė A. Kubilius.
Artūras Zuokas: konservatoriai moka parašyti, bet reikia ir padaryti
LiCS lyderis A. Zuokas savo internetiniame tinklalapyje debatus ir jų rezultatus komentuoja kiek ironiškiau, pabrėždamas, jog jie nėra ir labai populiarūs. „Plačiai konservatorių reklamuoti debatai Rotušėje, regis, įdomūs tik patiems konservatoriams ir krikščionims demokratams. Vakar diskusijų Lietuvos žmonėms tikrai rūpimais socialinės apsaugos ir užimtumo klausimais klausėsi vos kelios dešimtys žmonių, kurių dauguma – Konservatorių partijos nariai“, - teigia A. Zuokas, kartu pabrėždamas, jog padiskutuoti yra sveika ir įdomu. Jis taip pat pabrėžė, esą su Kubiliumi sutarta, jog geriau tokius debatus rengti ne Vilniuje, kuriame politikai matomi kasdien, ne tik prieš rinkimus, bet ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
A. Zuokas stipriai nekritikavo oponentų programinių teiginių turinio, bet išreiškė abejonę jų sugebėjimu įgyvendinti tai, kas užsibrėžta. „Galima pagirti konservatorius, kad jie gerai atliko savo namų darbus, kad studijuoja užsienio šalių patirtį, bet pasiūliau A. Kubiliui pažiūrėti ir į tai, kas jau padaryta, kas vyksta Lietuvoje. Ir ne kartą pakartojau, kad konservatoriai moka viską protingai pasakyti ir surašyti, bet reikia tai ir padaryti“, - sakė LiCS pirmininkas.
A. Zuokas primena 2003-2004 m. Vilniaus savivaldybės pirmąkart šalyje kartu su Vilniaus pedagoginio universiteto specialistais atliktą visų socialinę paramą gaunančių vilniečių apklausą. Tuomet esą paaiškėjo, kad daugiausia socialiai remtinų asmenų gyvena Žvėryne, kur gyvena tiek daug konservatorių rinkėjų. Ne pati prasčiausia vieta mieste gyventi socialiai remtiniems asmenims. Pasak jo, paaiškėjo, kad Vilniuje daugiau nei 30 000 žmonių gauna socialinę paramą, o tai sudaro maždaug 6 proc. visų miesto gyventojų. „Nustebino tuomet ir tai, kad daugiausia socialiai remtinų asmenų gauna ne vieną, o kelias įvairių formų pašalpas, ir beveik trečdalis net neplanavo grįžti į darbo rinką. Kelios Lietuvos valdžios nuosekliai skatino tinginystę, kaip kitaip pavadinti tai, jog geriausia pagalba žmogui laikoma pašalpa“, - stebisi A. Zuokas.
Liberalcentristų lyderis siūlė iš esmės peržiūrėti socialinės paramos sistemą, ir idealistinis tikslas būtų „vieno langelio“ – vienos formos socialinė parama.
A. Zuokas giriasi ir pasiekimais jo partijai valdant sostinę. Anot jo, Vilnius pirmasis pradėjo socialinių paslaugų pirkimą iš nevyriausybinių organizacijų (NVO) pagal ilgalaikes sutartis, NVO pradėtos skirti ir patalpos pagal panaudos sutartis. „Buvo patvirtintas užklasinio ugdymo krepšelis socialiai remtinų šeimų vaikams.
Mes buvo išsikėlę tikslą kiekvienoje mokykloje turėti skautų ir ateitininkų būrelius, jų vadovams skiriant algas, deja, dabartinė miesto valdžia šią programą sustabdė“, - teigia politikas. Anot jo, vien nuo kalbų apie šeimos institucijos svarbą ne santuokoje gimę vaikai ir išsiskyrusios šeimos neišnyks.
Politologas: didmiesčiuose tokie debatai žmonių nesudomins
Politologas Antanas Kulakauskas portalui „Balsas.lt“ sakė, jog tokių debatų organizavimas rodo, jog politikai ieško naujų kontakto su rinkėjais formų po to, kai buvo beveik išprašyti iš televizijos. Kartu jis pažymėjo, kad bent jau didžiuosiuose miestuose tokia forma nėra perspektyvi. „Didmiesčiuose, žinant dabartines žmonių nuostatas ir požiūrį į politiką, galima prisikviesti nebent savo partijų rėmėjus“, tikino politologas.
Pasak A. Kulakausko, patys politikų rinkiminiai debatai yra tikrai reikalingi ir visai galėtų vykti televizijoje. „Reikia atskirti reklaminiu klipus ir politinius debatus, kurie tikrai būtų reikalingi, skatinti politinės kultūros augimą ir politikos kokybės gerėjimą. Aišku, jei būtų tinkamai organizuoti.
A. Kulakauskas pripažino, kad ir jam pačiam nebuvo įdomu tai, kas anksčiau Lietuvos televizijų eteryje buvo vadinama rinkiminiais debatais. „Daugiau įdomiau buvo įsijungti lenkiškus televizijos kanalus ir pasižiūrėti – kaip tai ten organizuojama. Klausimus ir darbotvarkę turi rengti gerai pasiruošę moderatoriai, kurie priverstų politikus atsakyti į rinkėjams aktualius klausimus, net jei jie ir nepatogūs. Stebėti ir klausytis iš anksto paruoštų lozungų ir tekstų – neįdomu ir beprasmiška“, - pastebėjo politologas.
*********
Kiekvieną savaitę iki pat LR Seimo rinkimų TS-LKD lyderiai ir komanda pačiais aktualiausiais visuomenei klausimais viešai diskutuos su politiniais oponentais.
2008 rugsėjo 16 d. 19.00 val. Vilniaus rotušėje – TS-LKD pirmininkas A. Kubilius su Darbo partijos pirmininku V. Uspaskichu ir jų komandos atstovai aiškinsis, kokia turėtų būti valstybės užsienio politika, ypač turint galvoje pastaruosius įvykius Gruzijoje. Viešuose debatuose kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, politikos apžvalgininkai ir žurnalistai.
