Didžiausia Seimo frakcija kol kas galutinių savo siūlymų dar neteikia, mat dabar bandoma suburti darbo grupę ir tik po konsultacijų su visuomene, mokslininkais bei partijomis iki rugsėjo ketiname parengti siūlomus pakeitimus.
Visgi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas išskiria kelis esminius punktus, į kuriuos bus kreipiama daugiausia dėmesio.
Politologai konservatorių užmojus vertina teigiamai, tačiau pripažįsta, jog tokiems sprendimai prireiks ne vieno mėnesio diskusijų.
Siūlo atsisakyti vienmandačių apygardų
Anot A. Vyšniauskio atėjo metas peržiūrėti iki šiol šalyje galiojusią mišrią rinkimų sistemą, kuomet tautos atstovai yra renkami tiek daugiamandatėse, tiek vienmandatėse apygardose. Kitas konservatorių frakcijai priklausantis Seimo narys Matas Maldeikis vienmandačių apygardų siūlo iš viso atsisakyti.
„Be visų pasiūlymų ką reiktų keisti, mano nuomone, geriausias šalies bendram veikimui būtų vienmandačių atsisakymas. Sieksiu to.
Pačiam teko dalyvauti ir vienmandatės rinkimuose. Galiu pasakyti, kad tai yra politiko darymas įkaitu. Įkaitu nepamatuotų vietos gyventojų vilčių ir nebuvimo tikros savivaldos Lietuvoje.
Aš pats vienmandatėje buvau balta varna, nes niekam nieko nežadėjau. {…} Tada ateina biudžeto svarstymas ir vienmandatininkai turi vaikščioti per vyriausybės kabinetus, išmušinėdami savo teritorijom eurus. Kažkokia demokratijos grimasa”, – savo „Facebook“ paskyroje skelbia M. Maldeikis.
Dabar Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardoje, 70 – daugiamandatėje.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis į tokius siūlymus žiūri atsargiai. Jo manymu, šiuo metu Lietuvoje didžiausią problemą kelia ne rinkimų sistema, o pačių rinkėjų mažas aktyvumas, todėl nesusitvarkius su tuo, atstovavimas vis tiek bus „padrikas“.
„Tiesą sakant, vienmandatės apygardos turi tik vieną neaiškų dalyką – kai kuriose iš jų rinkėjų yra labai daug, o kai kur rinkėjų labai mažai. Galbūt reikėtų keisti sienas arba kažkaip tvarkingai sudėlioti vienmandačių apygardų rinkėjų skaičių taip, kad tikimybė išrinkti būtų vienoda.
Bet iš esmės, vienmandatės rinkimų apygardos parodė savo pliusus ir minusus. Kaip ir visa kita, mes idealaus mechanizmo neturėsime“, – tv3.lt teigia L. Bielinis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Mažvydas Jastramskis neslepia, jog mišrioje rinkimų sistemoje įžvelgia nemažai ydų, o vienmandačių apygardų atsisakymas jam neatrodo kaip bloga idėja.
„Rinkimų sistemoms yra keliami keli reikalavimai – arba užtikrinti gerą atstovavimą, arba efektyvų valdymą su dvipartine sistema. Mūsų mišri rinkimų sistema neduoda nei to, nei to.
Mūsų rinkimų sistema surenka blogiausius dalykus iš abiejų pasaulių – tiek iš proporcinės, tiek iš vienmandatės. Turint omenyje, kad daugelis vakarų valstybių naudoja proporcines sistemas, literatūroje jos yra vertinamos neblogai – būtų logiška“, – dėsto politologas.
Karbauskis: TS-LKD siekia naudos sau, nes jiems sunku laimėti vienmnadates
Vienmandačių apygardų atsisakyti neskubėtų ir Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Dabar jau buvęs Seimo narys kritikuoja valdančiųjų iniciatyvai negaili kritikos.
„Tai būtų visiškai nesuprantama rinkėjams, bet labai suprantama, kodėl jie (konservatoriai – aut. past.) to norėtų. Jiems labai sunku laimėti vienmandates apygardas, jie supranta, kad dabar yra valdžioje ir tikisi, kad kiti rinkimai bus tragiškai sunkūs. Nes visada taip būna.
Konservatoriai galvoja, kad jų rezultatai būtų šiek tiek geresni, nes daugiamandatėje jie turi tokias lubas ir jeigu, pavyzdžiui, dar gyventojų ateitų mažiau į rinkimus, jų rinkėjų skaičius išliktų stabilus“, – aiškina šešėlinės Vyriausybės ministras pirmininkas.
Jo nuomone, vienmandačių atsisakymas dar labiau pražudytų ir taip mažą rinkėjų aktyvumą. Pati LVŽS jau yra siūliusi ir atvirkštinį variantą – atsisakyti daugiamandačių apygardų.
„Jie galvoja, kaip su tais pačiais rinkėjais, kurių nedaugėja, išlikti valdžioje sekančių rinkimų metu. Vienintelis šansas – panaikinti vienmandates. Tai yra minimum negražu, maksimum – žema. Jie puikiausiai supranta, kad 80 proc. Lietuvos žmonių, jeigu ne daugiau, pasakytų, jog vienmandatės turi likti“, – sako R. Karbauskis.
Mykolo Riomerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė visgi mano, jog vienmandatės apygardos rinkėjams yra patrauklios tik teorijoje, tačiau atėjus laikui jose balsuoti antrajame rinkimų ture – aktyvumas pasiekia naujas žemumas.
„Atkreipsiu dėmesį, kad visuomenės bendra pozicija, kiek buvo matoma pasisakymų, kad Lietuvoje visi norėjo balsavimo už asmenis. Bet kas nutinka – leidžiama balsuoti už asmenis, tačiau antrajame ture, kai reikia už juos balsuoti, aktyvumas yra mažas. Kai kurios apygardose net nesiekia 30 proc.
Jie sako, kad nori personalizuoto balsavimo, bet kai tokią galimybė turi, kažkodėl ja nesinaudoja. Klausimas – kiek tas kalbėjimas apie tai, kad norisi balsuoti už asmenis, yra pagrįstas“, – sako politologė.
Rinkiminiams komitetams yra kur pasitempti
Kita TS-LKD Seimo frakcijos seniūnės pavaduotojo M. Maldeikio iškelta problema – savivaldos rinkimuose dalyvaujančių visuomeninių rinkimų komitetų menkas reglamentavimas ir neproporcingas pranašumas prieš kitus rinkimų dalyvius.
Rinkimų komitetų nariai pastaraisiais metais vis dažniau užima ir merų pozicijas, anksčiau priklausiusias partijų nariams. 2019 m. savivaldos rinkimų metu, iš 60 savivaldybių 12-oje merais tapo būtent rinkimų komitetų atstovai. Vienas jų ir Kaune jau antrai kadencijai iš eilės išrinktas Visvaldas Matijošaitis, pirmųjų rinkimų metu perėmęs anksčiau dažniausiai konservatorių atstovams priklausiusį postą.
Visi tv3.lt kalbinti politologai sutinka, jog iki šiol Lietuvoje galiojantis visuomeninių rinkimų komitetų reglamentavimas yra per menkas ir šioje srityje pokyčiai tikrai yra būtini.
„Aš manau, kad visuomeniniai rinkimų komitetai iškreipia rinkimų sistemą. Kas tai yra? Ar tai yra partijos, ar yra kažkokia interesų grupė, kuri susitelkia vardan rinkimų? Iš tikrųjų įstatymai leidžia joms daugiau nei partijoms, todėl rinkimų komitetai gali manevruoti rinkimuose plačiau ir turi persvarą savotišką“, – sako L. Bielinis.
Panašiai mąsto ir politologė R. Urbonaitė:
„Jie yra tokie vienadieniai drugeliai. Kitaip tariant, susikuria ir po rinkimų jų faktiškai gali nebelikti. Natūralu, kad tada klausimai kyla ir dėl atskaitomybės viso kito.
Prieš vienus rinkimus žmogus buvo viename komitete, prieš kitus kitame jau. Rinkėjui gali būti gražu tai, kad tai nėra politinė partija, bet iš kitos pusės – ateityje tai gali būti rimta problema, kai nebematysime nuoseklumo, tęstinumo, o daugiau šou elementų“.
Partijos nori išstumti komitetus: ar siekia susigrąžinti prarastą Kauno mero postą?
R. Urbonaitė taip pat pripažįsta, jog TS-LKD frakcijos siūlymuose griežtinti rinkiminiams komitetams taikomas taisykles galima įžvelgti ir norą susigrąžinti prarastą Kauno mero postą. Visgi, pasak politologės, tai yra gerokai platesnė idėja, apimanti ne vien konservatorių partiją.
„Taip jie Matijošaičio problemos iki galo neišspręs. Aš manau, kad gali būti taip, kad visuomeninių rinkimų komitetų klausimą bet kuri partija ir ne tik konservatoriai gali kelti dėl labai paprastos priežasties – užtenka pasižiūrėti, kiek praėjusiuose rinkimuose jie pasiėmė merų postų.
Bet kuriai politinei partijai čia pradeda svilti uodega. Nebūtinai svyla tik dėl Matijošaičio, čia, aišku, atskira linija, bet tai ir visos Lietuvos klausimas, visų partijų klausimas. Matyčiau apskritai visų partijų suvokimą, kad rinkimų komitetai tampa labai realia grėsme joms pačioms“, – sako R. Urbonaitė.
L. Bielinis taip pat įžvelgia panašias konservatorių idėjas, tačiau, jo nuomone, tokie sprendimai jau gali būti pavėluoti.
„Galbūt yra kažkieno mintyse tokia idėja, panaikinę rinkiminius komitetus mes suvaržysime ėjimą į valdžią tiems, kurie nesusieti su partijomis arba joms priešiški.
Bet aš nemanau, kad Matijošaitis neatrastų sau politinės partijos, kuri veiktų lygiai taip pat ir lygiai taip pat būtų susieta su juo, kaip dabar tas rinkiminis komitetas. Iš esmės tai yra silpnas argumentas“.
Pats V. Matijošaitis tv3.lt TS-LKD frakcijos siūlymus komentuoti atsisakė, teigdamas, jog padarys tai, kuomet bus priimti konkretūs sprendimai. Visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ atstovas ir Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis sako neįžvelgiantis jokių komitetų pranašumų, lyginant su įprastomis partijomis.
„Teigti, kad tokia forma, kokia šiuo metu visuomenininkams sudaryta teisė dalyvauti rinkimuose, suteikia pranašumo, būtų sudėtinga.
Pritartume lygiateisiškam reglamentavimui. Tačiau įstatymus priiminėja Seimas, sudarytas iš politinių partijų atstovų. Kažkada buvo leidžiama visuomenininkams pavieniui kelti kandidatūras, jas iškėlus ir patvirtinus, formuoti bendrą sąrašą. Paskui buvo sugalvotas rinkimų komitetų formatas. Turbūt laikas parodys, kaip ateityje bus aprašyta teisė dalyvauti savivaldos rinkimuose ne tik politinių partijų atstovams. Šiandien vadovaujamės tokia tvarka, kaip yra“, – komentuoja A. Palionis.
Skatina ieškoti naudos rinkėjams, o ne partijai
LVŽS pirmininkas R. Karbauskis teigia, jog Lietuvoje šiuo metu iš viso nereikia jokių didelių rinkimų sistemos pertvarkos, o visi siūlymai tėra konservatorių noras įgyti galios poziciją.
„Mūsų rinkiminė sistema yra optimali. Tikrai teisingesnė nei kai kuriose kaimyninėse valstybėse. {...} Konservatoriai žino, kad jų pasiūlymai naudingi jiems patiems“, – sako buvęs didžiausios Seimo opozicinės frakcijos pirmininkas.
Politologas M. Jastramskis konservatoriams patartų neskubėti ir labiau atsižvelgti ne į savo, o į rinkėjų interesus.
„Apskritai kalbant, reikia, žinoma, labai kruopščiai visas reformas apsvarstyti. Dėl to, kad pats keitimas rinkimų sistemos, net jei ji veikia prastai, įneša sumaišties į politinį gyvenimą, gyventojams reikia iš naujo prisitaikyti prie politinių taisyklių.
Apskritai mūsų dabartinę rinkimų sunku prognozuoti, kokioms partijoms bus palanki proporcinė ar vienmandačių dalis. Galima dėlioti, bet šioje vietoje buvo ir apsiskaičiuota. Visų pirma konservatoriams linkėčiau galvoti ne apie savo partijos apskaičiavimus, o kas Lietuvai bus gerai. Nes kas jų partijai gerai, neapskaičiuos taip į priekį“, – dėsto VU TSPMI profesorius.
Politologės R. Urbonaitės nuomone, vertėtų išsidiskutuoti, kokių tiksliai pertvarkų šiuo metu Lietuvai reikia ir ar reikia iš viso.
„Reikia kalbėti ir apie tai, ar mums reikia pačios rinkimų sistemos peržiūros. Ne tik smulkesnių ar stambesnių elementų. {...}
Pertvarka neturi būti tikslas savaime. Jeigu galvojame kurti naują sistemą, ji turi būti parengta taip, kad būtų užtikrintas rinkėjų interesas. Būtų siekiama atstovaujamumo didesnio, o ne, kad tai būtų parankiau vienai ar kitai partijai. Bet šiandien tikrai negaliu pasakyti, kokia sistema būtų geriausia“, – tv3.lt sako MRU lektorė.
Konservatoriai nori naujos Seimo rinkimų sistemos: siūlo sudaryti darbo grupę
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė išsiuntė laišką Seimo valdybai su siūlymu sudaryti darbo grupę iš visų parlamentinių frakcijų atstovų, kad ji po konsultacijų su visuomene, mokslininkais, partijomis iki rugsėjo parengtų siūlomus pakeitimus.
„Matome, kad parlamente kyla daug iniciatyvų, kuriomis norima koreguoti vieną ar kitą rinkimų sistemos aspektą. Tarkime, opoziciniai socialdemokratai siūlo keisti partijų ir politinių kampanijų finansavimo klausimus. Matome, kad koalicijos partneriai kalba apie amžiaus cenzo mažinimą, yra iniciatyva dėl smulkesnių pataisymų“, – BNS sakė TS-LKD frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.
Anot Seimo nario, būtina įvertinti tiesioginių merų rinkimų tvarką ir visuomeninių rinkimų komitetų reglamentavimą per savivaldos rinkimus. Juoba, kad pavasarį tikimasi sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl tiesioginių merų rinkimų atitikimo Konstitucijai. A. Vyšniausko teigimu, taip pat reikėtų panagrinėti, ar tiesioginiai prezidento rinkimai atitinka jo įgaliojimus.
„Kai kalbame apie Seimo rinkimų sistemą, manome, kad atėjo laikas iš esmės normaliai padiskutuoti, ar mišri rinkimų sistema atitinka visuomenės lūkesčius“, – teigė parlamentaras.
A. Vyšniausko teigimu, rinkimų sistemų peržiūra aptarta valdančiojoje koalicijoje ir sulaukta pozityvios reakcijos.
„Koalicija tikrai šitą dalyką palaiko, partijų, frakcijų lyderiai kalbėjosi, su Seimo pirmininke suderinta“, – sakė jis.
Konservatorių teigimu, šie metai yra tinkamiausias laikas keisti rinkimų sistemas, nes iki artimiausių rinkimų – savivaldos – yra dveji metai.
