„Dėkoju Seimo nariams balsavusiems už mane. Šis balsavimas – tai viso Biudžeto ir finansų komiteto darbo įvertinimas, per šį laiką priėmėme daug svarbių teisės aktų, tarp kurių: privalomas atlyginimų pervedimas į sąskaitas, papildomas bankų, kazino ir loterijų verslo apmokestinimas, Olimpinio komiteto finansavimo reforma, Lietuvos futbolo federacijos pertvarka ir daug kitų svarbių sprendimų. Nors neišgirdau priekaištų komiteto darbui, efektyviai vadovauti Biudžeto ir finansų komitetui galima tik turint valdančios daugumos pasitikėjimą. Deja, žvelgiant į šios dienos balsavimą, matyti jog valdanti dauguma nepalaiko mano tolesnio darbo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigose. Todėl įvertinęs balsavimo rezultatus ir gerai apsvarstęs priėmiau sprendimą atsistatydinti iš pirmininko pareigų. Užtikrinsiu sklandų darbų perdavimą naujam vadovui ir linkiu sėkmės šiame nelengvame, bet prasmingame darbe“, – po balsavimo teigė M. Majauskas.
Nepasitikėjimo procedūrą Seime surengė parlamento opozicijos atstovai, lyderiaujami Seimo narės Agnės Širinskienės, bet iš tiesų tai buvo gelbėjimo operacija buvusiam konservatoriui, kuris užrūstino premjerę Ingridą Šimonytę bei kitus kolegas agituodamas ir balsuodamas už pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo paslaugoms visiems metams, o ne pusmečiui.
Pašalinę M. Majauską iš partijos ir įspėję kitą Seimo narį Mindaugą Skritulską konservatoriai pareikalavo jo pasitraukti iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų, bet parlamentaras su tuo nesutiko ir persigalvojo tik žlugus gelbėjimo-nepasitikėjimo procedūrai Seime. O šioji žlugo, nes slaptame balsavime dalyvavo vos 59 Seimo nariai ir tai mažiau nei pusė parlamentarų. Tai reiškia, kad balsavimas yra laikomas neįvykusiu. Balsavimą boikotavo visi valdantieji, į jį neatėjo ir dalis opozicijos atstovų.
M. Majauskui atsistatydinus, konservatoriai galės perdėlioti komitetų narius taip, jog biudžeto ir finansų klausimais turėtų daugumą, ir deleguos naują pirmininką. Iki šiol buvo kalbama apie Justo Džiugelio kandidatūrą, bet konservatoriai dar nėra apsisprendę. Apsispręsti tikimasi kitą savaitę.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Jurgis Razma sakė nežinantis, ar po M. Majausko atsistatydinimo šis galės likti konservatorių frakcijoje arba dirbti tame pačiame komitete eiliniu nariu. Pasak jo, dėl visko spręs frakcija.
„Blogai. Žmogus protingas, galėtų kitų protingų žmonių paklausyti ir iš anksto tą padaryti. Aš jam pasiūliau dar iki balsavimo tą padaryti, tai ne, įsivėlė į procedūras, vaidino nežinau kokį vaidmenį toje tragikomedijoje, kurią surežisavo A. Širinskienė. Man atrodo, nesolidu politikui dalyvauti opozicijos surengtose tragikomedijose“, – svarstė Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.
Pats M. Majauskas sako, kad jo pašalinimas iš konservatorių frakcijos jau yra tik laiko klausimas bei sakė neplanuojantis jungtis prie jokios kitos politinės bendruomenės. O paklaustas apie ateities planus, ar ketintų apskritai trauktis iš Seimo politikas buvo nekonkretus.
„Apie planus nenorėčiau kalbėti, šiandien norėčiau išsimiegoti. Galiu pasakyti tik tiek, kad turiu idėjų, turiu energijos, esu pasiruošęs dirbti kaip nepriklausomas ir savarankiškas politikas, atstovaujantis žmonių interesams“, – teigė politikas, pridurdamas, kad apie savo konkrečius planus ketina paskelbti kiek vėliau.
Norėjo „patrolinti“ valdančiuosius
Pati nepasitikėjimo procedūros mintis yra ne nepasitikėjimas M. Majausku, o siekis „patrolinti“ valdančiuosius, nes nepasitikėjimo procedūra žlugs, tad išvada tarsi būtų tokia, jog Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turi Seimo pasitikėjimą, todėl neva neturėtų būti šalinamas iš posto.
„Buvo partijos, kuriai jis atstovavo, labai aiškiai išreikštas nepasitikėjimas. Atskiri partijos valdymo organai uždaruose posėdžiuose, matyt, vertino tam tikras aplinkybes, todėl dalis Seimo, tai yra didžiausia frakcija, pasiūlė M. Majauskui pasitraukti iš komiteto pirmininko pareigų. Vėliau jam nepaklusus partijos valdymo organai nutarė, kad jis netenka konservatorių partijos narystės. Todėl M. Majauskas šiuo metu nėra partijos narys. Taigi turime trečdalio Seimo narių nepasitikėjimą, jis išreikštas partijos lūpomis. Antra vertus, tikrai negali nematyti, kad M. Majausku pasitiki jo vadovaujamo komiteto nariai“, – aiškino A. Širinskienė.
Pasak parlamentarės, neviešai paramą M. Majauskui reiškia dauguma valdančiųjų bei opozicijos atstovų, todėl susidaro didžiulis kontrastas tarp Seime jaučiamo pasitikėjimo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų viešai išreikšto nepasitikėjimo. Galiausiai, A. Širinskienė pabrėžia, kad ne partija, o parlamentas deleguoja Seimo narius į komitetus: „Tai, kad partijos organai išreiškė nepasitikėjimą, tikrai nereiškia, kad turėtų nepasitikėti ir kiti“.
Pats M. Majauskas, kalbėdamas iš tribūnos, stengėsi pabrėžti savo darbo efektyvumą ir nesileido į asmeniškumus. Pavyzdžiui, paaiškino, kad Biudžeto ir finansų komitetas per daugiau nei dvejus metus apsvarstė apie 500 teisės aktų arba vidutiniškai triskart daugiau nei bet kuris kitas komitetas. Politikas aiškino, kad jam vadovaujant komitetas apie 100 kartų atliko parlamentinės kontrolės veiksmus, kėlė nepatogius klausimus įvairioms ministerijoms. Pasak M. Majausko, Biudžeto ir finansų komitete valdančioji dauguma iš tiesų neturėjo daugumos, bet jam pavyko sutelkti valdančiuosius ir opoziciją, tad maždaug 80 proc. sprendimų buvo priimti bendru sutarimu.
M. Majauskas gyrėsi ir dėl komiteto iniciatyvų. „Prisiminkime, kaip bankai buvo priversti atidaryti 100 naujų bankomatų regionuose. Pradžioje nelabai tikėjau, kad tai įmanoma, bankai priešinosi, bet, galų gale sutiko ir regionuose buvo atidaryta 100 naujų bankomatų. Prisiminkime tarpusavio atsiskaitymo ribojimus. Gerą dešimtmetį projektas strigo Seimo koridoriuose, buvo padėtas į stalčių, bet paskui ištrauktas ir sėkmingai priimtas. Olimpinio komiteto finansavimo reforma sulaukė didelio atgarsio, didelio pasipriešinimo, tačiau taip pat komitete priimta sklandžiai ir vėliau patvirtinta viso Seimo. Visai neseniai ėmėmės ir Lietuvos futbolo federacijos pertvarkos. Pradžioje nelabai tikėjo žmonės, jog imamės šito reikalo rimtai, kad eisime iki galo, tačiau patikėjo, o Seimas patvirtino pateikime sprendimą dėl tiesioginio valdymo“, – aiškino parlamentaras.
Jis taip pat priminė, kad Seimas pritarė komiteto iniciatyvai dėl atlyginimų pervedimo tik į bankų sąskaitas, papildomo bankų, kazino, loterijų apmokestinimo.
Gentvilas – Majauskui: „Pagalvok“
Svarstant M. Majausko pasitikėjimo-nepasitikėjimo klausimą, vienintelis iš valdančiųjų dalyvavo Liberalų sąjūdžio lyderis E. Gentvilas. Jis visą situacija vadino spektakliu, kuriame pats M. Majauskas sutiko dalyvauti ir atlikti pagrindinį vaidmenį. Liberalas atkreipė dėmesį, kad opozicija visą laiką išsako pagiriamuosius žodžius M. Majauskui, nors pasirašė neva nepasitikėjimo pareiškimą Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku. Jis juokavo, kad tai atrodo, kaip asmenybių susidvejinimas.
„Aš paties vietoje, netekęs partijos pasitikėjimo, palaikomas opozicijos pagiriamaisiais balsais bei visaip palaikomas per procedūrinius sprendimus, atsistatydinčiau. Aš netapčiau įkaitu šitame žaidime. Žinoma, tai paties valia ir ypač jeigu yra koks nors tolesnis planas, kurio niekas nežino ir niekas nesupranta. Jeigu yra išsikelti kokie tolimesni tikslai, linkiu juos pasiekti, tačiau šiandien Seimas yra įkaitas galimai tamstos užsibrėžtų kažkokių tolimesnių politinių tikslų. Tai, Mykolai, pagalvok, pagalvokite apie tai, kad jūs įkaitais laikote čia sėdinčius žmones, kurie aplink jus šoka kažkokius krakoviakus, polkas ir kadrilius. Ar jums dėl to smagu?“, – teigė E. Gentvilas.
Seimo komiteto pirmininkas iš viso gali būti šalinamas keliais būdais:
- Surengus nepasitikėjimo procedūrą, kai slaptame balsavime už tai balsuoja ne mažiau nei pusė Seimo narių. Po to toje pačioje sesijoje, tai yra iki gruodžio pabaigos, nebegalima prašyti atleisti to paties pareigūno nepasitikėjimo pagrindu.
- Komiteto pirmininką galima pašalinti sudarius komitetą iš naujo Seimo nutarimu, nes tada komitetas privalo perrinkti pirmininką bei pavaduotojus.
- Galima pašalinti asmenį iš frakcijos, o kadangi Seimo nariai į komitetus deleguojami proporcingai nuo parlamentinių frakcijų pagal jų dydį, tai nepageidaujamas asmuo nebūtų skiriamas į norimą komitetą ir nebegalėtų eiti vadovaujančių pareigų, nes priklausytų mažai parlamentinei grupei. Bet tokiu atveju vienu balsų sumažėtų valdančioji dauguma.
