„Turėjo galimybę ketverius metus tą energiją skleisti ten, kur reikia, dabar po trijų mėnesių, pasitraukę nuo valdžios, pamatė, kad tos energijos nebuvo ketverius metus“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
„Gerai, kad praregėjo, aišku, gaila, kad per vėlai, nes visas galimybes turėjo“, – pridūrė jis.
Politikas teigė, kad praėjusių metų pabaigoje darbą pradėjusi Vyriausybė iškart ėmėsi būtinų sprendimų, pirmajame posėdyje padidinusi 2025-ųjų skolinimosi limitą apie 800 mln. eurų, kad pasiskolinus visą numatytą sumą asignavimai krašto apsaugai galėtų pasiekti 4 procentus.
„O visa kita – nuosekliai ir į priekį judama“, – sakė S. Skvernelis.
Kaip rašė BNS, į konservatorių kritiką trečiadienį reagavęs premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad gynybos klausimai šioje kadencijoje sprendžiami „labai rimtai“, o dalis nuogąstavimų – laužti iš piršto.
Siūlymuose konservatoriai ragina užtikrinti amunicijos, minų ir dronų gamybą bei atsargų kaupimą šalies viduje, taip pat siekti, kad iki 2026 metų būtų pabaigti įrengti kontrmobilumo inžinieriniai parkai.
Sausio viduryje Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per penkerius metus turėtų skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 12 mlrd. eurų.
Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Dalį pinigų svarstoma gauti iš ekonomikos augimo, skolinantis ir koreguojant mokesčius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
