Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys ir buvęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas tebuvo statytinis, iš tikrųjų Vilnių valdė jo kolega, sostinės vicemeras Evaldas Lementauskas.
Taip ketvirtadienį per Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo posėdį kalbėjo parlamentaras konservatorius Kęstutis Masiulis ir prieš keletą savaičių Vilniaus meru išrinktas konservatorius Vilius Navickas. Jie liudijo byloje, kurioje „tvarkietis“ E.Lementauskas kaltinamas bandymu papirkti tarybos narį konservatorių Vidą Urbonavičių.
Teisme taip pat parodymus davė Vilniaus savivaldybės taryboje dirbantis konservatorius Gediminas Švilpa.
Tuo metu E.Lementauskas tikino esąs nekaltas, anot jo, V.Urbonavičių turėtų slėgti sąžinė. „Jis turėtų jaustis, kaip bedievis klebonas, išprievartavęs bažnyčios chore giedantį berniuką“, - žurnalistams teigė jis.
Pasak K.Masiulio, po nesėkmingo bandymo atstatydinti tuometinį merą J.Imbrasą 2007 metų vasarą, nuspręsta mėginti reikšti nepasitikėjimą vicemerams.
Tai, pasak konservatoriaus, labai sukėlė nerimą E.Lementauskui. „Tvarkietis“ esą pradėjo skambinti jam, prašydamas susitikti, nes jam rūpėjo, ar yra galimybė atidėti nepasitikėjimo procedūrą.
Susitikimas įvyko „Vilniaus vartuose“ esančioje kavinėje.
„Aš (susitikimo metu - BNS) atsakiau, kad tai partinis sprendimas, tokia partijos nuostata, kad mes esame tuo klausimu tvirtai nutarę. (...) Prie jo akių skambinau Kubiliui (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkui Andriui Kubiliui - BNS), ir dar kartą patvirtinau. Aš jam leidau suprasti, kad nėra jokių galimybių kitaip elgtis“, - teismo posėdyje kalbėjo K.Masiulis.
Anot dabartinio Seimo nario, tarp J.Imbraso ir E.Lementausko vyravo įtampa, o ginčai tarp jų buvo žinomi, nes esą „E.Lementauskas labai norėjo valdžios, tapti sostinės meru“. Pasak konservatoriaus, skelbti nepasitikėjimą E.Lementausku norėta dėl kelių priežasčių: jis buvo „prisiviręs prastų politinių sprendimų“, bei buvo žmogumi, kuris „grojo vienu pirmųjų smuikų“.
K.Masiulis pripažino, kad konservatoriai siekė patys perimti valdžią sostinėje, be to, jų netenkino „tvarkiečių“ darbas nuo pat 2007 metų pavasario.
„Tėvynės sąjunga visada turėjo ambicijų užimti Vilniaus mero postą. Tai konkurencinis žaidimas, paremtas rinkos dėsniais“, - aiškino konservatorius.
Šių metų vasario viduryje sostinės meru išrinktas konservatorius V.Navickas teisme teigė, kad interpeliacijos rengtos dėl politinių motyvų.
„Mes (konservatoriai - BNS) buvome opozicijoje, mes manėme, kad jie užsiiminėja politine kampanija, klausimai buvo priimami tiesioginiu buldozeriu, tiesioginiu spaudimu“, - teisme kalbėjo meras.
Be to, V.Navickas patvirtino partijos kolegos žodžius apie didelę E.Lementausko įtaką.
„J.Imbrasas buvo daugiau vieša politinė figūra, tačiau administraciniai sprendimai priklausė E.Lementauskui. J.Imbrasas daugiau atstovavo, o Lementauskas daugiau dirbo“, - tikino konservatorius.
Konservatoriai neigė, kad po „tvarkiečių“ suėmimų pernai balandį, jų pačių įtaka miesto taryboje padidėjo.
Tuo metu parodymus davę buvę valdančiosios daugumos nariai Jūratė Žeimienė ir Jaroslavas Kaminskis tvirtino priešingai. Anot jų, po korupcijos skandalo savivaldybėje opozicijoje buvusių konservatorių įtaka sustiprėjo.
Prokurorai E.Lementauską kaltina bandymu papirkti V.Urbonavičių. Už tai jis esą prašė nepalaikyti nepasitikėjimo vicemeru ir meru.
Praėjusių metų balandžio 25 d. teismo sprendimu E.Lementauskas buvo suimtas mėnesiui, o šiam terminui pasibaigus suėmimas pratęstas dar mėnesiui.
Birželio 20 d. politikas išėjo į laisvę. Jam skirtas pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
E.Lementausko pavardė buvo įrašyta partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų į Seimą sąraše. Tačiau jis į parlamentą nepateko.
Bandymu papirkti V.Urbonavičių kitoje baudžiamojoje byloje kaltinami dar du sostinės tarybos nariai - Gintaras Kazakas ir Audrius Butkevičius. Jie į Vilniaus mieto tarybą buvo išrinkti „Tvarkos ir teisingumo“ sąraše, bet vėliau paliko šios partijos frakciją savivaldybėje.
