Konservatorė Rasa Juknevičienė norėtų nuoseklaus ir, svarbiausia, konkrečiai apibrėžto, krašto apsaugos sistemos finansavimo didinimo.
Parlamentarė įregistravo Lietuvos kariuomenės organizavimo principus reglamentuoti turėsiančios rezoliucijos pataisą, kuria siūlo kasmet krašto apsaugos finansavimą didinti 0,05 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuva stodama į NATO įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau realiai šis įsipareigojimas nėra įgyvendinamas. Šiais metais išlaidos krašto apsaugai sudarė apytiksliai 1,23 proc. BVP, praėjusiais buvo 1,18 proc. Kitais metais planuojamas dydis nuo BVP siektų 1,21 proc.
R.Juknevičienė taip pat nesutinka su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomais kariuomenės organizavimo principais - ji norėtų, kad taikos metu jaunuoliai būtų privalomai apmokomi bei taip formuojamas aktyvus kariuomenės rezervas.
Tuo metu krašto apsaugos ministro ir parlamentaro Juozo Oleko užregistruotame rezoliucijos variante sakoma, jog "tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės", o karo prievolės institutas, kurį numato Lietuvos Konstitucija, išsaugomas mobilizacijos atveju.
J.Oleko rezoliucija ne taip konkrečiai kalba apie krašto apsaugos finansavimą - joje tiesiog siūloma, kad "siekiant stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus, būtina užtikrinti nuoseklų krašto apsaugos sistemos finansavimo didinimą", bet nepaaiškinama, kas yra "nuoseklus" finansavimas.
Lietuvoje planuojama atsisakyti šauktinių ir pereiti prie profesionalios kariuomenės.
Konservatoriai norėtų, kad perėjus prie profesionalios kariuomenės būtų formuojamas visuotinis rezervas. Kaip anksčiau yra dėsčiusi R.Juknevičienė, siekiant įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad "įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą" būtina formuoti visuotinį rezervą žmones privalomai apmokant per 5-7 savaičių kursus.
