Pagal jų parengtą Seimo statutą pataisą, šių lėšų mokėjimas parlamentarams stabdomas paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje šalies teritorijoje ir atnaujinamas jai pasibaigus.
Savo pataisą Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė, Jurgis Razma, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Agnė Bilotaitė grindžia gresiančia ekonomine krize, kylančia dėl karantino uždarius dalį verslų.
Anot jų, Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 metais galėtų susitraukti 11,4 proc., o nedarbas pakilti iki 12,5 procento. Esant blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki keturių mėnesių, anot prognozių, šalies bendrasis vidaus produktas smuktų 20,8 proc., nedarbas išaugtų iki 16 procentų.
Projekto autorių teigimu, parlamentarai turi solidarizuotis su visuomene ir taupyti valstybės biudžeto lėšas, skirtas ekstremaliajai situacijai valdyti.
Anksčiau Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą nuo balandžio 1-osios nebenaudoti reprezentacinių lėšų.
Tuomet paklausta ir frakcijų nuomonės dėl siūlymo laikinai atsisakyti parlamentinei veiklai skirtų išmokų.
Didžiausia valdančioji parlamento frakcija – „valstiečių“ – pareiškė, kad toks siūlymas neatitinka Konstitucijos, nes ten numatyta prievolė apmokėti parlamentinei veiklai skirtas išlaidas.
„(...) mūsų įsitikinimu, lėšų, skirtų Seimo nario parlamentinei veiklai, panaikinimas būtų neteisėtas ir netikslingas bei apsunkintų Seimo narių, ypač gyvenančių atokesnėse vietovėse, parlamentinį darbą“, – teigiama „valstiečių“ frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pasirašytame rašte.
Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas kiekvieną mėnesį gauna 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą reprezentacijai, o jo pavaduotojai – po 0,4 dydžio VMDU sumą. Seimo nariams taip pat kas mėnesį skiriama 0,8 VMDU dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla.
