Portalo tv3.lt kalbintas buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius priminė, kad Vyriausybei gali tekti atsistatydinti tada, jei joje pasikeičia daugiau negu pusė ministrų.
„Kai pasikeičiu daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi gauti iš naujo Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
Išrinkus prezidentą, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, taigi A. Butkevičiaus Vyriausybės atvjeu atskaitos taškas yra 2014 m. prezidento rinkimai. Jeigu nuo to laiko pasikeis daugiau negu pusė ministrų, tai Vyriausybei reikės iš naujo gauti parlamento įgaliojimus“, – aiškino V. Sinkevičius.
Rezultatas beveik išlygintas – 6:5
15-ojoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tuometinio pirmininko A. Kubiliaus vadovautoje Vyriausybėje 2008-2012 m. iš viso pasikeitė 7 ministrai. Tiesa, vienas jų – finansų ministras Algirdas Šemeta – iš poste buvo pakeistas po to, kai 2009 m. buvo patvirtintas Lietuvos atstovu Europos Komisijoje. Prie finansų ministerijos vairo po A. Šemetos stojo tuo metu finansų viceministrės pareigose besidarbavusi Ingrida Šimonytė. Taigi, bet A. Šemetos, iš viso pareigų konservatorių Vyriausybėje buvo netekę 6 ministrai.
16-ojoje Vyriausybėje, kuriai vadovauja Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis A. Butkevičius, šiuo metu jau yra pasikeitę iš viso 7 ministerijų vadovai. Skaičiuodami, pasikeitusius ministrus, galime turėti mintyje ir apie pasitraukimą neseniai paskelbusią sveikatos apsaugos ministrę, socdemę Rimantę Šalaševičiūtę, tačiau oficialiai jos atsistatydinimo dar nepatvirtino premjeras.
Du 2012-2016 m. kadencijos ministrų kabineto nariai pareigose pasikeitė ne dėl to, kad buvo išrinkti dirbti kitose struktūrose: 2014 m. aplinkos ministerijos vadovo kėdę paliko į Europos Parlamentą išrinktas, tuometinis partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valentinas Mazuronis, tais pačiais metais iš sveikatos apsaugos ministro pareigų į Europos Komisiją dirbti persikėlė socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Taigi, galima konstatuoti, kad 16-ojoje Vyriausybėje kol kas iš viso šiuo metu yra atsistatydinę 5 ministrai.
Iš postų vertė ir korupciniai skandalai, ir „bambaliai“
A. Kubiliaus Vyriausybėje pirmuoju ministru, kuriam teko trauktis iš pareigų, tapo socialinės apsaugos ir darbo ministras, konservatorius Rimantas Jonas Dagys. Jam 2009 m. atsistatydinti teko, smarkiai išaugus „Sodros“ biudžeto deficitui. Tiesa, politikas tuo metu taip pat buvo patekęs į skandalą ir viešai pareiškęs, kad vieniši tėvai turėtų prisiimti kaltę, kad nesusitvarkė gyvenimo bei pavadino juos „bambaliais“.
2010 m. Vyriausybėje atsistatydino net trys ministrai. Sausio mėnesį iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguotas užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Politikas atsistatydinti nutarė po to, kai nepasitikėjimą juo pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vasario mėnesį iš pareigų atsistatydino sveikatos apsaugos ministras, tuometinis Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovas Algis Čaplikas. Politikas atsistatydinti nutarė po konservatorių pareiškimų, jog jis neturi palaikymo po to, kai teismas pripažino kaltu dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo buvusį sveikatos apsaugos viceministrą Artūrą Skiką.
Birželio mėnesį Tautos prisikėlimo partijos (TTP) deleguotas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis iš posto pasitraukė po to, kai jam nepasitikėjimą pareiškė pati TTP. Tąkart į šias pareigas partija norėjo skirti savo vadovą Arūną Valinską, kuris buvo atstatydintas iš Seimo pirmininko pareigų.
2011 m. Ūkio ministerijos vadovo darbą kitam politikui turėjo perduoti konservatorius Dainius Kreivys. Jis atsistatydinti buvo priverstas po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutarė, jog ministras, skirdamas europinės paramos lėšas mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo motina susijusi bendrovė, sumaišė viešus ir privačius interesus.
LiCS deleguotas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis 2012 m. atsistatydinti nutarė po kilusio skandalo, kai jis, vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento pažyma, iš pareigų, kaip vėliau nusprendė teismai, neteisėtai atleido Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.
Nuo „kalakutų“ iki prisipažinimo apie kyšį
Dabartinėje socdemų lyderio A. Butkevičiaus Vyriausybėje pirmasis ministras krito 2013 m. – iš pareigų atsistatydino ūkio ministrė, premjero bendrapartietė Birutė Vėsaitė. Ministrė iš pareigų pasitraukė po kilusio skandalo dėl jos kelionės bendrovės „Arvi“, kuri derėjos su ministerija dėl laisvosios ekonominės zonos valdymo sutarties, užsakytu verslo klasės lėktuvu į Kazachstane vykusį verslo forumą. Tąkart prezidentė D. Grybauskaitė viešai suabejojo B. Vėsaitės veiklos skaidrumu, pareikšdama, kad kelionė verslo grupės užsakytu lėktuvu – tiesioginis ministrės susisaistymas su verslininkais.
2014 m. premjeras A. Butkevičius sulaukė trijų ministrų atsistatydinimo pareiškimų. Liepos mėnesį iš pareigų netikėtai esą dėl šeimyninių aplinkybių pasitraukė Darbo partijos deleguotas žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Anksčiau šalies vadovė D. Grybauskaitė pareiškė, kad Žemės ūkio ministerija yra viena iš tų ministerijų, dėl kurių skaidrumo ir politizavimo kyla daugiausiai abejonių. V. Jukna neigė, jog jo pasitraukimas susijęs su prezidentės kritika.
Rugpjūtį iš energetikos ministro posto buvo atstatydintas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ten deleguotas Jaroslavas Neverovičius. Premjeras A. Butkevičius tokį sprendimą priėmė po ministro politinio akibrokšto, kai nepaisant Vyriausybės vadovo kategoriško prieštaravimo, energetikos viceministre iš naujo buvo paskirta prieštaringai vertinta LLRA atstovė Renata Cytacka. Ministras pirmininkas tuo metu užsiminė, kad J. Neverovičių taip elgtis spaudė LLRA vadovai.
Spalio mėnesį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo pareigas paliko partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Dailis Alfonsas Barakauskas. Šį sprendimą politikas priėmė teisėsaugos pradėto ikiteisminio tyrimo dėl įtartinų VRM viešųjų pirkimų ir kratų „tvarkiečių“ būstinėje įkarštyje. Tiesa, pats D. Barakauskas teigė, kad jo atsistatydinimas nesusijęs su teisėsaugos veiksmais, o iš posto jis traukiasi dėl sveikatos problemų.
Pernai iš pareigų pasitraukė „darbiečių“ deleguotas švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, pareiškęs nematantis galimybių toliau tęsti darbą bei užsiminė apie „viešųjų ryšių kampanijas“, į kurias jis esą buvo įtrauktas. Kiek vėliau D. Pavalkis pasitraukė ir iš Darbo partijos.
Šiemet apie atsistatydinimą pareiškė sveikatos apsaugos ministrė, socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė. Ji raginimų tiek ir premjero, tiek iš prezidentės pasitraukti sulaukė po to, kai viešai prisipažino, kad dar nebūdama ministre, yra davusi kyšį medikams. Tiesa, R. Šalaševičiūtės tik pranešė apie pasitraukimą, ministrės atsistatydinimo pareiškimo premjeras dar nėra gavęs.
Ar nusvers atsistatydinimų rezultatą?
Pastaruoju metu A. Butkevičiaus vadovaujamą ministrų kabinetą purto ne vienas skandalas. Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) po girtos prie vairo pričiuptos ir atsistatydinusios Nacionalinės žemės tarnybos direktorės Daivos Gineikaitės istorijos neseniai ne juokais sujudino kitas skandalas, kai žiniasklaidoje buvo paviešinta, jog konkursą pirkti maisto produktus labiausiai skurstantiems žmonėms paskelbusi ŽŪM pavaldi Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra daugumą produktų nupirko labai išpūstomis kainomis. Šių įvykių rezultatas – liberalų užmojis inicijuoti interpeliaciją žemės ūkio ministrei, „darbietei“ Virginijai Baltraitienei.
Susvyruoti gali ir aplinkos ministro, „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko kėdė, mat jį, kaip specialųjį liudytoją, planuojama apklausti tyrime dėl statybų Druskininkų Vijūnėlės dvaro teritorijoje.
Taigi, neatmestina, kad atsistatydinusių ar atstatydintų ministrų skaičiumi, lyginant A. Kubiliaus ir A. Butkevičiaus Vyriausybes, svarstyklės gali nusvirti socdemų nenaudai.
Politologas: jei taip ir toliau, kvalifikuoti žmonės į Vyriausybę neis
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas, įvertinęs A. Kubiliaus ir A. Butkevičiaus ministrų kabinetų narių kaitą, atkreipė dėmesį į tai, kad itin aštrių korupcinių skandalų, dėl kurių ministerijų vadovai neteko pareigų, tebuvo tik keli.
V. Dumbliauskas įžvelgė tendenciją, jog tiek 15-oje, tiek ir 16-oje Vyriausybėse vyrauja situacijos, kai ministrai traukėsi dažniausiai ne dėl jas skyrusių politinių partijų vadovų kaprizų arba dėl politinių intrigų.
„Intensyvi ministrų kaita gali rodyti ne tik Vyriausybės nestabilumą. Moralas yra toks, kad į Vyriausybę einantys politikai yra labai nesaugūs. Net jeigu jie ir neturi jokių nuodėmių, gali netekti pareigų. Pavyzdžiui, D. Pavalkio atsistatydinimas buvo V. Uspaskicho kaprizas. Žmogus prisijungė prie Darbo partijos, pradėjo dirbti ministro pareigose ir gavo šlapiu skuduru per veidą. [...] Kitas toks pavyzdys – V. Ušackas, kuris turėjo atsistatydinti dėl Daukanto aikštės kaprizų, dėl nesutarimų su prezidente“, – kalbėjo politologas.
Anot jo, tokia praktika, kai ministrai tampa politinių kovų aukomis smarkiai gadina Vyriausybės įvaizdį.
„Galime sulaukti laikų, kai rimti, kvalifikuoti žmonės neis į Vyriausybę, nes nenorės gauti skuduru per veidą. Jeigu tu nesi prisidirbęs ir tave staiga atleidžia... Paskui save gerbiantys žmonės neis į Vyriausybę“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
