Seime svarstant Atominės Elektrinės įstatymo projektą A. Kubilius pareškė, kad projekto realizavimas visiškai nekelia pasitikėjimo, todėl TS frakcija balsuos prieš arba susilaikys. Tuo tarpu valdantieji teigia, kad projektą būtina priimti skubiai, nes nerimauja užsienio partneriai.
A. Kubilius priminė, kad TS dar 2005 metais paskelbė pareiškimą, kuriame paragino apsispręsti dėl naujos atominės elektrinės, kuri yra strateginės svarbos, Lietuvos energetinės nepriklausomybę užtikrinatis projektas, statybos. "Tačiau šiandien Tėvynės Sąjungos frakcija yra įsitikinusi, kad per visą derybų dėl nacionalinio investuotojo formavimo laiką didžiausią žalą strategiškai svarbaus projekto realizavimui padarė neatsakinga ir pasitikėjimo nekelianti Vyriausybės veikla", - piktinosi parlamentaras.
Anot A. Kubiliaus, konservatoriai dar lakričio mėnesį pritarė, kad nacionalinio investuotojo sudėtyje gali būti ir privatus kapitalas, bet perspėjo, kad, esant silpnai Vyriausybei ir agresyviam verslui, valstybės interesai gali būti neapginti.
"Visų derybų metu matėme, kad Vyriausybė buvo visai nepasirengusi deryboms, nepadariusi namų darbų ir dirbo labiau kaip nedidelis “NDX energijos” padalinys, registruotas adresu Gedimino 11. Deja, turime pasakyti, kad derybose visą laiką teko matyti ir bandyti stabdyti privatininkui palankų bendrovių turto vertinimą, valstybės interesus atitinkančios vyriausybinės derybinės pozicijos nebuvimą, derėjimąsi pažeidžiant galiojantį įstatymą", - apgailestavo A. Kubilius.
Anot konservatorių lyderio, pasitikėjimą dar labiau mažina tai, kaip šis projektas buvo pristatomas visuomenei. Vietoje Vyriausybės racionalios argumentų ir skaičių kalbos matėme ir girdėjome tik sovietinę BAM –o statybą primenančią propagandą, kur bet kokia abejonė buvo iš karto paskelbiama vos ne “imperializmo pinklėmis”.
"Mes stengėmės ištaisyti tas Vyriausybės klaidas, kurios mums kėlė daugiausia nerimo. Vienos iš jų - garantijų, kad bus realizuojami svarbiausieji strateginiai projektai stoka. Tenka apgailestauti, kad Seimo dauguma neatsižvelgė į mūsų pastangas tas problemas išspręsti ir atmetė mano ir K. Čilinsko projektus. Mūsų neįtikina argumentai, kad negalima grįžti prie derybų arba, kad nėra laiko atsakyti į neatsakytus klausimus", - tvirtino parlamentaras.
Projektą Seime kritikavo ir kiti opozicinių partijų nariai. Teigiama, kad projektas prieštarauja LR Konstitucijai, kenkia Lietuvos ūkio konkurencingumui, yra neskaidrus.
Tuo tarpu valdančiųjų atstovas A. Baranauskas teigė, kad įstatymas nėra idealus, opozicijos lūpose - daug tiesos, tačiau be elektrinės Lietuva nebus globalios energetikos sistemos dalis. Jei nepastatysime elektrinės, išleisime milijardus dujoms ir mazutui, o atominis kuras - pigesnis, sakė "pilietininkas". Galime svarstyti ir antrojo Ignalinos atominės elektrinės bloko pratęsimo klausimą, tačiau esminis problemos sprendimas būtų naujos elektrinės statyba, mano A. Baranauskas.
A. Baranausko pozicijai pritarė B. Vėsaitė. "Naujos atominės elektrinės klausimas - pats svarbiausias sprendimas mūsų kadencijoje. Man labai keista konservatorių pozicija. Jie dalyvavo derybose, jie iš tikrųjų pateikė labai daug vertingų saugiklių ir dabar būtent tas pasipriešinimas projektui priimti, aš traktuoju ne kaip kitaip, kaip tik viešųjų ryšių akcija", - teigė socialdemokratė.
Tiesa, parlamente nė viena frakcija nesvarsto ir nekelia klausimo dėl paties privataus nacionalinio investuotojo dalyvio pasirinkimo. Tuo tarpu visuomenininkams šis klausimas atrodo esminis.
Piliečių Santalkos atstovas Liutauras Ulevičius portalui “Balsas.lt” prieš kelias dienas kalbėjo: „Neaišku, kodėl pasirinktas būtent šis, o ne kitas privatus investuotojas, kodėl pasirinkta būtent „NDX energija“.
Jis taip pat pabrėžė, jog Europos Sąjungos institucijų pozicija tebelieka neaiški ir sprendimus Lietuvos valdžia mėgina priimti neturėdama aiškių atsakymų iš Briuselio.
Vyriausybė yra suderėjusi, kad vadinamasis trigalvis slibinas būtų kuriamas prie naujai įsteigtos įmonės prijungiant tris įmones: valstybės bendroves „Lietuvos energiją“ bei Rytų skirstomuosius tinklus, taip pat „Vilniaus prekybos“ savininkams per bendrovę „NDX energija“ priklausančią VST. Naujame darinyje valstybė turės 61,7 proc. akcijų, o „NDX energija“ – 38,3 proc. akcijų.
Su „NDX energija“ yra sutarta, jog ši bent dvejus metus po bendrovės įsteigimo negalės parduoti 33,4 proc. akcijų dalies. Kitus 5 proc. akcijų paketo bendrovė privalės išlaikyti iki 2015 metų. 2014-aisiais pirmąjį pusmetį valstybė turės teisę liepti bendrovei jai parduoti šiuos 5 proc. akcijų už „sąžiningą ir teisingą kainą“. Šio paketo valstybei trūksta, kad ji turėtų įmonėje du trečdalius balsų.
Taip pat sutarta, kad nuo „Lietuvos energijos“ bus atskirtos Kauno hidroelektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrines, kurios nebus „slibino“ dalimi. Tiesa, vyriausybė dar nepaskelbė ekspertų išvadų, kurios paneigtų nuogąstavimus, jog toks išskyrimas gali padidinti elektros kainą.
Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.
VST buvo privatizuota už 700 mln. litų, o akcijų apmokėjimui paimta paskola grąžinta bendrovės lėšomis. Tuo tarpu derybų metu VST akcijos pabrangintos maždaug 2,8 mlrd. litų.
