Gyventojai klausė darbininkų, kodėl pjaunami jauni medžiai, tačiau jokių paaiškinimų esą neišgirdo, leidimų, tvarkyti teritorijų, nepamatė. Galiausiai benzininiais pjūklais besidarbuojančių vyrų elgesiu pasipiktinę žmonės kreipėsi į portalą tv3.lt.
„Su gyventojais nieko nepasitarta apie tai, nieko nepranešta, ryte atsikėlėme 7 valandą ir mus pasitiko pjūklų burzgimas. Pikta labiausiai dėl to, kad yra pjaunami sveiki, dideli, jauni medžiai – pušys, klevai, ąžuoliukai. To neturėtų būti, nes tai yra mūsų Lietuvos turtas.
Niekas neprieštarauja, jeigu yra kertami krūmai, brūzgynai, bet, jei yra kertami sveiki, geri medžiai, kurie auga tokioje teritorijoje, kurioje jie niekam nemaišo, kai pjaunami pavieniai medžiai, kuriuos ir patys savo rankomis sodinome, norėdami, kad visiems būtų gražiau, tai yra baisu“, – nupjautus ir į krūvą suverstus jaunus medžius rodydamas kalbėjo Pavilnių regioniniame parke, Srovės gatvėje, gyvenantis Olegas.
Vyras baiminasi, kad bus iškirsti ir kiti jauni medeliai, kurie pasodinti prie įvažiavimų į gyventojų kiemus.
„Pasodintas 24 sakurų sodelis, pasodinti kaštonai. Sako darbininkai, kad viską išpjaus. Aš suprantu, kad medžiai pasodinti ne privačioje teritorijoje, ne savo kieme, bet norisi, kad gyventojai gyventų gražioje aplinkoje“, – kalbėjo Olegas.
Įtaria, jog ruošia vietą statyboms
Olegas įtaria, kad iš tikrųjų medžiai kertami yra dėl to, kad esą patyliukais yra ruošiama vieta naujiems sklypams, kuriuose turėtų išdygti prabangūs namai.
Pasak vyro, jau anksčiau ne kartą yra mėginta sukčiauti, apeinant visas taisykles ir reglamentus.
„Bet tokių užmojų praėjusiais metais buvo. Vienoje vietoje kaimynystėje yra iškasta duobė, privežta akmenų, plytgalių ir buvo ruošiamasi įrodyti, kad yra pamatai, kad kažkada stovėjo namas, bet kai kasė ekskavatorius duobę, mes iškvietėme policiją ir per tą laiką, tas ekskavatorius su darbininkais pabėgo.
Tas žmogus jau kelis čia namus yra pastatęs, kuriuos vėliau pardavinėja“, – kalbėjo Olegas.
Nori šabakštynus paversti pieva
Pavilnių regioniniame parke dirbusiems darbininkams vadovavęs UAB „Stebulė“ darbų vadovas Audrius Tamulevičius portalui tv3.lt teigė, jog darbų tikslas – atstatyti buvusią pievą.
„Yra atstatinėjamos buvusios pievos. Mūsų darbų tikslas išpjauti menkaverčius krūmus ir medžius iki 8 centimetrų pločio. Plotis matuojamas ne kelmo lygyje, o medžio aukštyje apie 1 metrą 30 centimetrų“, – paaiškino A. Tamulevičius, rodydamas leidimą kirsti medžius ir krūmus.
„Po to, kai bus išpjauta teritorija, planuojama prižiūrėti šitas pievas, šienauti du kartus per metus“, – aiškino darbų vadovas.
Medžių ir krūmų pjovimo darbus organizuojančios Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorės Vidos Petiukonienės teigimu, regioninį parką sudaro miškai ir atviros erdvės pievos, tačiau dalis pievų yra apleistos, todėl buvo būtina jas atgaivinti, išlaisvinti nuo krūmynų ir brūzgynų.
Eilę metų jau ten niekas nieko negano, neturi gyvulių žmonės, nebešienauja ir mes privalome padaryti, kad ten, kur buvo pieva ir būtų pieva. Eilę metų nešienavus, netvarkius, susidaro krūmynai, šabakštynai“, – portalui tv3.lt aiškino V. Petiukonienė.
Anot jos, rekreacinė infrastruktūra teritorijoje, kurioje pjaunami medžiai ir krūmai nebus įrengiama. Pasak V. Petiukonienės, ten bus atkurta pieva, kuri bus nuolat prižiūrima.
„Nebus jokios infrastruktūros, nes infrastruktūra yra visai netoli – prie Pučkorių atodangos įrengtas Pučkorių istorinis pažintinis takas. Ten yra rekreacinė zona. O šita teritorija yra draustinis ir draustinyje poilsio infrastruktūra nėra kuriama, o tik prižiūrimos, tvarkomos teritorijos“, – sakė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė.
Su pasipriešinimu susiduria nuolat
D. Petiukonienė pasakojo, kad su vietinių regioninio parko gyventojų pasipriešinimu, tvarkant regioninio parko teritoriją, susiduria nuolat.
„Savaime suprantama, kad čia gyvenantiems keliems žmonėms gyventi tarp krūmynų yra žymiai privačiau, nes jie nemato kaimynų, gana izoliuotai gyvena ir baisiausiai piktinasi, jeigu pradedama tvarkyti tą parką.
Pradiniame darbų etape su pasipriešinimu susiduriame beveik visada. Kai jau pradeda ryškėti rezultatas, kurio siekiame, tada visi nutyla, o, kai jau pasiekiame galutinį rezultatą, [...] tada jau visi pamiršta tuos visus triukšmus, prieštaravimus ir yra patenkinti galutiniu rezultatu. Kai žmonės net nesuvokia į kokį galutinį rezultatą mes einame, tai ir priešinasi“, – pasakojo D. Petiukonienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad atstatyti pievas regioniniame parke neretai priverčia žmonės, turintys pretenzijas į privačios nuosavybės atkūrimą.
„Mes pretenzijų dėl to, kad nesitvarkome sulaukėme per tuos, kurie labai norėtų šioje ir gretimose vietose atsiimti nuosavybę, kažkada turėtą, ir pasistatyti gyvenamuosius namus. [...] Be abejo, jie rašo visur skundus, kad neatstatoma nuosavybė“, – sakė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė.
Vis dėlto, pasak D. Petiukonienės, baimintis, kad regioninio parko teritorija, esanti Srovė gatvės pakraštyje, bus privatizuota, mat to neleidžia Vyriausybės patvirtintas ypač vertingų teritorijų žemėlapis.
„Parke nauji sklypai neformuojami ir nuosavybę atkuriama tik tose teritorijose, kurios nepriskiriamos prie ypač vertingų. Šita teritorija yra priskiriama prie ypač vertingų teritorijų ir joje negali būti atkurta nuosavybė, bet kadangi ji vizualiai neatrodo ypač patraukliai, todėl ir tvarkoma tam, kad atitiktų ypač vertingos teritorijos kriterijus ir ji turi likti valstybinio parko teritorijai ir visuomenės poreikiams, o ne privačios nuosavybės atkūrimui“, – ramino D. Petiukonienė.
