Jis taip pat privalės sumokėti 15 tūkst. eurų sūnaus netekusiai moteriai. Nors tokį dar Šiaulių apygardos teismo priimtą sprendimą žudikas skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau malonės radviliškietis nesulaukė. Bausmė liko tokia pati.
Šis nusikaltimas įvykdytas 2019 metų gruodžio 20-sios vakarą Radviliškyje. S. Zubavičius, prie namo, būdamas girtas, asmeninio konflikto metu dėl dingusio mobilaus telefono, tyčia tris kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam M. J. į krūtinę, pilvą ir dešinį dilbį.
Vienas peilio dūris kiaurai pervėrė aukos širdį. Tada prasidėjo vidinis kraujavimas ir M. J. mirė įvykio vietoje. Nors nukentėjusysis teismuose atkakliai neigė savo kaltę, tačiau teismui pakako įrodymų, kad radviliškietis būtų pripažintas kaltu dėl nužudymo.
Matė pirmą kartą
S. Zubavičius teisme pasakojo, kad tą dieną apie 11 val. pas jį į namus atėjo pažįstamas G. V. su savo draugu M. J., kuri jis matė pirmą kartą. Vyrai atsinešė alaus, todėl visi drauge sėdo išgerti. Vėliau nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar ir toliau gėrė namo virtuvėje.
Anot žudiko, namuose tarp jų jokių pykčių nebuvo. Name taip pat buvo jo žmona (nusikaltimo metu – sužadėtinė), kuri apie 17 val. išvyko pasiimti vaikų iš mokyklos. Grįžusi su vaikais moteris buvo miegamajame.
Begeriant jis užmigo, todėl teisme negalėjo pasakyti, kada išėjo G. V. ir M. J. Vėlai vakare jį pažadino sužadėtinė ir pasakė, kad draugai susirinko jų telefonus ir išėjo. Dar moteris minėjo, kad jie buvo girti ir agresyvus.
S. Zubavičius nusprendė eiti pas G. V. išsiaiškinti dėl telefonu. Įėjęs į namo verandą pamatė 2 žmones, kurių vienas galėjo būti M. J. Pro šiuos asmenis, anot žudiko, jis praėjo ir pradėjo belsti į G. V. duris. Jam pasirodžius, G. V. aiškino telefonų neėmęs.
Tarp jų įvyko konfliktas, vyrai stumdėsi namo verandoje, po to grumtynės persikėlė į lauką. Tada, anot S. Zubavičiaus, jis verandoje rado ir pasiėmė du savo telefonus. Jau susiruošęs eiti namo, jis matė per kelis metrus nuo jo ant žemės gulintį vyrą.
Žudikas pasakojo, kad grįžęs į namus apžiūrėjo telefonus ir išgėrė likusius apie 2-3 butelius po 1 litrą alaus. Kai atvyko pareigūnai miegojo, todėl ilgai neatidarė jiems durų. Anot S. Zubavičiaus, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pareigūnai darė psichologinį spaudimą ir įtikino, jog jis turėjo peilį ir juo nudūrė M. J.
Esą pasidavęs pareigūnų spaudimui apklausų metu nurodė, jog su savimi turėjo peilį bei galėjo juo durti. Tačiau, anot žudiko, taip nebuvo, o jo apklausos protokoluose pareigūnai esą surašė savo nuomonę.
Panašiai liudijo ir S. Zubavičiaus tuometinė sužadėtinė. Tiesa, moters pasakojimas, nuo to momento, kai vyras nuėjo pas kaimyną aiškintis dėl telefonų pradėjo skirtis. Ji teigė, kad nuėję pas kaimyną, namo verandoje sutiko M. J. ir dar vieną vyrą.
Jos sužadėtinis pareikalavo iš M. J. atiduoti telefonus, tačiau šis atsakė, kad jų neėmė. Jie pradėjo ginčytis ir iš garsų bei bildesio moteris suprato, kad jie stumdosi. Tada moteris pamatė, kad M. J. guli ant žemės. Ji priėjusi palietė M. J. už kaklo, tačiau pulso neužčiuopė.
Moteris šalia kūno pastebėjo peilį, kurį numetė toliau. Kodėl taip pasielgė, ji paaiškinti negalėjo. Vėliau moteris prisipažino, kad peilis buvo atsineštas iš jų namų. Tiesa, kada S. Zubavičius jį prigriebė, ji nepastebėjo.
Ruošėsi karo tarnybai
Nukentėjusiąja teismas pripažino nudurto 27 metų vyro motiną. Moteris teisme pasakojo, kad 2019-ųjų gruodžio 21-ąją jai paskambino jos mamos kaimynė ir pasakė „tavo sūnaus nebėra“. Dar pasakė, kad jis buvo nudurtas.
Moteris pasakojo, kad 3 mėnesiai iki nužudymo sūnus gavo šaukimą atlikti privalomą karo tarnybą ir tvarkėsi medicininius dokumentus. Prieš tai jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau išėjo iš darbo, nes ruošėsi tarnauti.
Pastaruoju metu nedirbo, nes jo žodžiais tariant „laikinai jo niekas nenorėjo priimti“. Sūnus gyveno vienas, draugės ar sugyventinės neturėjo, vaikų taip pat. Motina pasakojo, kad sūnaus tėvas nuolat leisdavo dienas už grotų.
Ji nuolat prašydavo sūnaus, kad šis nebendrautų su tėvų, nes jis darydavo vaikui blogą įtaką. Moteris pasakojo, kad jai liko tik vienas sūnus, kuris gyvena užsienyje. Jos ir nužudyto sūnaus santykiai buvo geri, jie buvo artimi, nors ir gyveno atskirai. Moteris pasakojo, kad dėl sūnaus netekties ji patyrė didelę tiek moralinę, tiek materialinę žalą.
Patvirtindamas bausmę S. Zubavičiui, Lietuvos apeliacinis teismas atmetė žudiko argumentą, jog nusikaltimą galėjo įvykdyti kiti asmenys. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. J. nužudė būtent S. Zubavičius.
Nors teisme žudikas viską neigė, tačiau apklaustas kitą dieną po nusikaltimo tyrėjams teigė, kad išeidamas iš namų, galėjo su savimi pasiimti peilį. Taip pat, kad susistumdė su M. J. ir galėjo tuo metu durti peiliu. Vis dėlto, vėliau jis teigė konfliktavęs tik su kitu kaimynu, į kurio namus atėjo.
