Uostamiesčio valdžia ir verslininkai svarsto, jog žiemą miestą iš sąstingio galėtų pažadinti konferencinis turizmas, juolab kad ir jo atnešami pinigai yra didesni nei poilsinio, tačiau koją kiša viena problema - per mažos salės.
Tikimasi, kad ateityje postūmį konferencijoms bei parodoms suteiks universalioji Klaipėdos arena bei piliavietėje planuojamas konferencijų centras, tačiau bent jau kol kas galimybės plėtoti tarptautinį turizmą uostamiestyje gana miglotos.
Viešbučių užtektų
"Apgyvendinimo problemos Klaipėdoje nekiltų - viešbučių, ypač reikiamos kategorijos, pakanka. Aptarnavimas taip pat atitinka reikalavimus. Tačiau didelėms tarptautinėms konferencijoms skirtų erdvių su įranga nėra. Kartais sulaukiame skambučių iš Vilniaus ar kitų regionų, teiraujamasi dėl galimybės suorganizuoti konferenciją 1500-2000 žmonių, ir tai jau yra problema", - pastebi VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Jos teigimu, konferencinis turizmas yra labai perspektyvus, pasaulyje nemažai miestų šitaip sprendžia sezoniškumo problemą. Klaipėdoje to taip pat reikėtų, o vasarą turistų mums netrūksta.
"Konferencinis turizmas regionui arba miestui kuria didelę pridėtinę vertę - tai svarbu įvaizdžio, garso, finansine prasme. Verslininkai, specialistai atvažiavę gyvena viešbučiuose, pramogauja, maitinasi. Konferencinio turizmo prasme Klaipėda yra perspektyvus miestas. Viešbučių infrastruktūra jau dabar yra išplėtota, bet stokojame salių, o mažos konferencijos neduos tiek naudos kiek tarptautinės", - antrina ir UAB "Expo vakarai" direktorius Saulius Savickis.
Jo teigimu, norint užsiimti tarptautiniu konferenciniu turizmu, reikėtų spręsti ir susisiekimo klausimą.
"Expo vakarai" vilčių deda į būsimąją universalią Klaipėdos areną.
"Tikimės, kad ten pavyks perkelti parodas. Žiūrėsim. Į tam nepritaikytas patalpas, neturinčias prekinės išvaizdos, sunku privilioti įmones iš užsienio. Nepritaikytas buvo ir lengvosios atletikos maniežas, kur parodas organizuodavome anksčiau, nepritaikyta ir ledo arena", - sakė jis.
Renginius skaido
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro taip pat tvirtina, jog didžiausia problema organizuojant konferencijas - tinkamų patalpų stoka.
"Naudojamės LCC tarptautinio universiteto sale, kurioje telpa apie 150 žmonių, Klaipėdos koncertų sale. Anksčiau renginius organizuodavome Dramos teatro salėje. Muzikinio teatro - netinka. Yra dar viešbučių konferencijų salės", - sakė V. Kažuro, atkreipdama dėmesį, kad visos šios patalpos - palyginti nedidelės.
Tokia pati problema, anot jos, kyla ir parodų organizatoriams - uostamiestyje nėra kur jų rengti. Ledo arena, kurioje šiuo metu rengiamos parodos, užsienio kompanijų nevilioja, todėl pas mus vyksta tik vietinės reikšmės parodos.
"Tai - sandėlis. Nei norvegai, nei švedai nevažiuoja, nors kviečiam. Dėl vienos ar antros įmonės, atvažiavusios iš užsienio, paroda dar netampa tarptautinė", - sakė V. Kažuro.
Jos teigimu, rūmai teikė uostamiesčio valdžiai pasiūlymą transformuoti ir parodoms pritaikyti Klaipėdos vasaros estradą.
"Valdžia mūsų iniciatyvos nepalaikė, buvo įtariama, kad gal ką nors proteguojame. Tačiau mieste pristatyta tiek įvairių "stiklainių", negi nebūtų galima transformuoti vasaros estrados? Buvo pasakyta, kad konferencijų centras numatytas piliavietėje. Bet kodėl kaip tik tokioje vietoje, kur kyla ir automobilių statymo problemų, ir aplinkosauginių rūpesčių?" - stebėjosi V. Kažuro.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams lieka tik pavydėti Šiauliams ar Panevėžiui, kur yra galimybė organizuoti parodas, pritraukiančias didelius turistų srautus.
"Iš penkių rūmų Lietuvoje mes vieninteliai neturime tokių galimybių", - sakė V. Kažuro.
Gegužę rūmai Klaipėdoje organizuoja Baltijos jūros regiono investicijų ir verslo kontaktų forumą - didelį tarptautinį renginį. Jį bus bandoma išskaidyti į skirtingas konferencijų sales, tačiau tai padaryti nėra lengva, juolab stengiantis nenuvilti atvykusiųjų iš tokių šalių, kur senos parodų bei kitų tarptautinių renginių organizavimo tradicijos.
Europos Komisija taip pat ketina per rūmus Klaipėdoje pristatyti naujas alternatyvios energetikos projektų finansavimo galimybes, tai - rūmams taip pat nemažas galvosūkis.
"Visai kiti pinigai"
Zigmantas DARGEVIČIUS, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas:
Konferencinis turizmas vienareikšmiškai yra perspektyvus dalykas. Jis mažina sezoniškumą, be to, čia yra ir visai kiti pinigai - Europos Sąjungos fondai, pinigingi verslo klientai ir panašiai. Bet tam turi būti infrastruktūra. Reikalinga viena maždaug 1500 vietų salė plenariniams posėdžiams ir dar 6-8 mažesnės darbui sekcijose. Visa tai turi būti centrinėje miesto dalyje, kad konferencijos dalyvis tuo metu, kai skaitomi pranešimai jam neįdomia tema, galėtų išeiti pasivaikščioti po miestą ar be problemų grįžti į viešbutį.
Konferencijos vyksta visais metų laikais, tik jos nėra planuojamos taip, kaip mes įpratę - koks nors direktorius pasakė, ir jau kitą savaitę turi būti. Pasaulyje tokie dalykai planuojami mažiausiai metus į priekį. Tarptautinio masto konferencijų Lietuvoje vyksta mažai, dažniausiai yra vietinio masto, o vietinės dažnai būna tik vienos dienos, todėl viešbučiai iš to naudos nelabai ir turi.
"Reikėtų remtis Palangos oro uostu"
Kęstutis AMBROZAITIS, UAB "Lithuanian tours" generalinis direktorius:
Vietoje organizuojamos konferencijos, mokymai, produktų prezentacijos - gana didelė rinka, tik šiuo metu šiek tiek apslopusi dėl ekonominės situacijos. Šitokio turizmo plėtros sąlygos bet kurioje Lietuvos vietoje yra puikios, taip pat ir Klaipėdoje, turinčioje keletą salių po 200 vietų. Kalbant apie tarptautinį turizmą, situacija yra blogesnė. Mūsų poilsio turizmo rinkose - Vokietijoje, Lenkijoje - nėra žinoma, ką Lietuvoje būtų galima daryti konferencijų srityje: kokia įvairovė, kokios kainos. Važiuojame į specializuotas parodas, bet dalyvavimo vienoj kitoj parodoj neužtenka. Lietuvos įvaizdis nepakankamai formuojamas tose šalyse, ypač kalbant ne apie poilsinį, o apie konferencinį turizmą.
Renginių organizavimo Lietuvoje galimybę sumažina nedidelė skrydžių geografija. Tarptautinių konferencijų ypatybė ta, kad jos vyksta ne toliau nei 100 kilometrų nuo oro uosto. Jeigu kalbėtume apie Klaipėdą, šis miestas turėtų remtis Palangos oro uosto plėtra - kur numatyti tiesioginiai skrydžiai, ten ir pristatyti Klaipėdos galimybes. Pastebėjus, kad yra paklausa, reikėtų statyti didesnes sales nepamirštant apie tai, kad organizuojant konferencijas svarbus faktorius yra maitinimas. Turi būti galimybė per vieną valandą aptarnauti tiek žmonių, kiek yra vietų didžiausioje salėje.
Mūsų patirtis rodo, kad vienas poilsiautojas išleidžia 1200-1600 litų, o konferencijos dalyvis 2500-4000. Poilsiautojas dažniausiai renkasi kuklesnius restoranus, konferencijos dalyvis ieško prestižinių ir panašiai.
"Ta linkme dirbama"
Ričardas ZULCAS, Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius:
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų idėja dėl vasaros estrados buvo nepamatuota - bet kas galėtų pasiūlyti daryti bet kur, o paskui priekaištauti savivaldybei, kad nežengia jokių žingsnių. Dėl vasaros estrados likimo dar spręs miesto politikai.
Dėl konferencinio turizmo mes puoselėjame planus dalyje piliavietės gynybinių įtvirtinimų įrengti tarptautinius standartus atitinkančias konferencijų sales. Piliavietei buvo suteiktas reikšmingo objekto statusas, paskelbtas projektavimo konkursas - ta linkme dirbama.
Nesutikčiau, kad Klaipėdoje nėra kur organizuoti konferencijų - Klaipėdos koncertų salėje, Klaipėdos viešbutyje. Mažesnio masto konferencijoms patalpų yra pakankamai.
Giedrė NORVILAITĖ
