Kai kurie Šiaulių miesto tarybos nariai „kanceliarinių išmokų“ kurui išleidžia tiek, kad galėtų tris kartus nuvažiuoti į Maskvą ir grįžti atgal. Arba – prirašyti dešimtis tūkstančių popieriaus lapų. Ir tai dar ne viskas – yra norinčių už kanceliarinius pinigus dovanoti gėles moterims ir net skirti labdarą. Kanceliarines išmokas degalams ir ryšio paslaugoms ima net tarnybiniu automobiliu važinėjanti ir valdišku ryšiu bendraujanti vicemerė Danguolė Martinkienė.
Priklausomybė išmokoms – stipresnė
Šiaulių miesto tarybos sekretoriato vadovo Domo Griškevičiaus žodžiais, pinigai pervedami visiems Tarybos nariams, kurie nėra jų atsisakę raštiškai. Už išleistus pinigus politikai atsiskaito kas ketvirtį. Jeigu visų pinigų neišleis, juos privalės grąžinti pasibaigus kadencijai.
Vienintelis ataskaitų nėra pateikęs viceministras Aidas Bacys.
Keletas politikų šią kadenciją apskritai atsisakė kanceliarinių išmokų – tai chirurgas Gintaras Karalevičius, milijonierius Aidas Gedvilas, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Evaldas Vaineikis, universiteto dekanas Alfredas Lankauskas, individualios įmonės savininkas Artūras Visockas. Pastarasis praėjusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje atsisakė ir Savivaldybės skirto nešiojamojo kompiuterio su interneto paslauga.
„Ir aš buvau už visą tą patį, kaip ir Visockas“, – pareiškė kaip nepriklausomas kandidatas į Tarybą išrinktas Stasys Tumėnas. Tačiau paklaustas, kodėl neatsisakė nei kompiuterio, nei kanceliarinių išmokų, ėmė pats sau prieštarauti. „Kompiuterio galiu atsisakyti, bet ar problema, kad valstybė skiria?“ – klausė priklausomybės kanceliarinėms išlaidoms neatsisakantis nepriklausomas S. Tumėnas.
Gerumas – už kanceliarines
Gražiai kalbančio Tarybos nario, leidyklos savininko S. Tumėno išlaidos kanceliarinėms prekėms – išties vertos dėmesio. Ne iš karto galėjęs prisiminti ir išvardyti, ką pirko, Savivaldybei nurodė vien tik kanceliarinėms prekėms išleidęs pusketvirto šimto litų. Už tokią sumą galima nupirkti apie keturiasdešimt tūkstančių vienetų popieriaus lapų. „Popieriaus pirkau, dar šį tą...“ – sunkiai prisiminė politikas. Ir pridūrė – dar pasidaręs vizitinių kortelių.
Dar politikas už pustrečio šimto litų remontavo automobilį, o jo bakan benzino prisipylė už 658 litus. „Įsipyliau benzino. Po miestą važinėjau, visur važinėjau...“ – porino Tarybos narys. Ir suskubo sukritikuoti Šiaulių miesto tarybos nariams galiojančią tvarką. Girdi, kituose miestuose nesupranta, kodėl Šiaulių politikams negalima už kanceliarines lėšas pirkti gėlių. Pavyzdžiui, einant į kokios nors mokyklos jubiliejų.
Klausantis S. Tumėno gali susidaryti įspūdis, kad politikas vos ne per prievartą verčiamas imti pinigus. Politikas atvirauja – kanceliarines išmokas mielai skirtų labdarai, pavyzdžiui, kokiai nors „mokyklėlei“ paremti. Bet tokia galimybė nenumatyta. O klausiamas, kodėl neatsisako biudžeto pinigų, kurių iš tiesų daugiau liktų ir tam pačiam švietimui, ėmė išvedžioti apie tai, kad pinigai Savivaldybėje nežinia kaip ir kur vaikšto.
Pas rinkėjus – į Maskvą
Šiaulių miesto tarybos narys, liberalcentristas Vincas Laurutis, beveik nepratariantis žodžio Šiaulių miesto tarybos posėdžiuose, dokumentams kopijuoti išleido net 250 litų. Už tokią sumą buvo galima padaryti pustrečio tūkstančio kopijų (už tokią sumą buvo galima padaryti aštuonių, ne pačių ploniausių knygų kopijas). Juoba, kad dokumentai ar jų kopijos Tarybos nariams duodami nemokamai.
Tačiau vienas politikas sublizgėjo kaip nemirtingas keliautojas. Buvęs Šiaulių meras, socialdemokratas Vytautas Juškus kurui išleido 2233 litus. Už tokią sumą jis galėjo tris ar net keturis kartus pirmyn ir atgal suvažinėti į Maskvą. Tačiau šią sumą, jeigu patikėsime V. Juškaus sąžiningumu, jis išleido važinėdamas po Šiaulius į susitikimus su rinkėjais. Važinėdamas pas rinkėjus gerokai nusiplūkė ir kitas eksmeras, liberalcentristas – Genadijus Mikšys. Jis kuro išdegino beveik už pusantro tūkstančio litų. Socialdemokratas Ramūnas Snarskis – ne buvęs meras, bet irgi „važiuotas“. Jis kurui išleido irgi beveik pusantro tūkstančio litų.
Tik du miesto Tarybos nariai naudojosi visuomeniniu transportu. Tai – konservatorius Aurimas Nausėda, bilietams išleidęs 73 litus, ir socialdemokratė, pensininkė Nijolė Budrytė, bilietų pirkusi už 142 litus.
Nesikuklino ir milijonierius, ir vicemerė
Kanceliarinės išmokos kišenės nedraskė ir milijonieriui verslininkui, partijos Tvarka ir teisingumas Šiaulių lyderiui Vidmantui Japertui. Beveik pusę tūkstančio litų biudžetinių pinigėlių jis skyrė ryšio paslaugoms kompensuoti.
Nei merui, nei mero pavaduotojams iki šiol kanceliarinės išmokos nebuvo skiriamos. Iš biudžeto kompensuojamos Savivaldybės vadovų ryšio išlaidos, jiems priskirti tarnybiniai automobiliai ir pan. Mero pavaduotoja, darbietė Danguolė Martinkienė – vienintelė, kuri paprašė iš kanceliarinių pinigėlių apmokėti daugiau kaip šešiasdešimt litų kainavusias ryšio paslaugas. Beveik du šimtai litų iš miesto biudžeto buvo skirti asmeninio vicemerės automobilio draudimui apmokėti, dar daugiau kaip aštuoni šimtai litų – degalams. D. Martinkienė tikino, kad pinigai jai buvo reikalingi bevielio interneto ryšio paslaugai apmokėti. O asmeniniu automobiliu ji neva važinėjanti į parodų atidarymus – po darbo.
Landa – reklamai
Tarybos sekretoriaus D. Griškevičiaus žodžiais, nuo ateinančių metų sausio mėnesio keičiasi Šiaulių miesto tarybos nariams skiriamų kanceliarinių išlaidų mokėjimo tvarka. Nebebus galima mokėti už automobilio nuomą, išperkamąją nuomą, tačiau atverta landa politikų reklamai už valdiškus – bus leidžiama išsileisti vadinamąsias veiklos ataskaitas. Kitaip tariant, girtis už valdiškus.
Tačiau išmokos mažės. Savivaldybė, gavusi Vidaus reikalų ministerijos paaiškinimą, nusprendė nebemokėti didesnių pinigų komitetų bei komisijų pirmininkams. Visi politikai per mėnesį gaus vienodai – daugiau kaip po 600 litų. Tačiau jų ir toliau niekas nekontroliuos, ar kurą pylė į savo baką vykdami pas rinkėjus, ar benzinu aprūpino pusę savo giminės.
Mykolas DEIKUS
