Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate konkursą teikti paslaugas galima laimėti net neturint teisės užsiimti tam tikra veikla. O jeigu įkliūsite, greičiausiai įsijungs galinga mundurų skalbimo mašina. Prieš šią mašiną bejėgis gali pasijusti ir paprastas pilietis, ir valstybės politikas. Tokį įspūdį galima susidaryti susipažinus su šiaulietės Jurgos Vasiliauskaitės istorija.
Paprašė atsiskaityti „vietoje"
Šių metų balandžio 12-ąją po autoįvykio šiaulietės Jurgos Vasiliauskaitės gyvenimo draugo automobilis „Mitsubishi Lancer" buvo nuvežtas į privačią individualios įmonės saugojimo aikštelę. Po savaitės iš ligoninės išėjęs žmogus nusprendė pasiimti savo automobilį. Dar sunkiai judantį, ką tik iš ligoninės išleistą vyrą J. Vasiliauskaitė palydėjo iki minėtos saugojimo aikštelės. Čia ir prasidėjo visa istorija, kuri viena po kito atskleidžia abejotino skaidrumo policijos veiksmus.
Automobilių saugojimo aikštelės savininkas, kuris yra pasirašęs sutartį su policija, už mašinos saugojimą paprašė pinigų. Pora paprašė išrašyti oficialią sąskaitą. „Jis atsisakė išrašyti sąskaitą teigdamas, kad visi jo klientai atsiskaito grynaisiais pinigais „čia vietoje", ir nėjo į kompromisines derybas dėl atsiskaitymo, didino paslaugų kainą", - taip J. Vasiliauskaitė rašo savo skunde Seimo nariui Edvardui Žakariui. Moteris teigia su paslaugų įkainiu susipažinusi tik po ilgų „derybų“. Kaip teigiama skunde, sąskaita buvusi be įmonės rekvizitų ir antspaudų.
Po incidento – pas medikus ir ekspertus
„Jis išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, pirmosios neleido perskaityti, liepė pasirašyti po antrąja", - prisimena J. Vasiliauskaitė. Moters pasakojimu, įmonės atstovas kaip įmanydamas neleido susipažinti su sąskaita, ant kurios mirgėjo įmonės rekvizitai. „Vos tik man prisilietus prie pirmojo sąskaitos puslapio įmonės atstovas griebė man už dešinės rankos, užsuko ir patraukė per savo automobilio lango stiklą į mašinos vidų", - skunde rašo moteris.
J. Vasiliauskaitė dėl įmonės atstovo veiksmų kreipėsi į Kelmės rajono PK pareigūnus, kad šie padėtų atsiimti saugomą automobilį ir atvyktų į įvykio vietą. Teisėtvarkos sergėtojai to nesiteikė padaryti. Moteris dėl sužalotos rankos kreipėsi į medikus ir į ekspertus. Šiaulių apskrities ligoninės medikai nustatė, kad J. Vasiliauskaitei plyšo dešinysis rankos raištis. Po to kreipėsi į teismo ekspertus.
Atsisakė tirti įvykį
Kelmės rajono policijos komisariatas atsisakė dėl sužalojimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė kreiptis privataus kaltinimo tvarka.
Automobilį atsiimti pavyko atsiimti tik praėjus porai savaičių po pirmojo kreipimosi ir tik įsikišus darbdaviui. J. Vasiliauskaitės žodžiais, Kelmės rajono PK pareigūnai atsisakė tarpininkauti.
Dirbo be licencijos
„Galai“ ėmė lįsti po to, kai moteris kreipėsi į Seimo nario priimamąjį, o po to informacija apie incidentą pasiekė Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.
Paaiškėjo, kad su policija sutartį pasirašiusi įmonė mašinas nutempinėja net neturėdama tam teisės. „Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės savininkas vykdė krovinių pervežimo veiklą neturėdamas šiai veiklai reikalingos licencijos. Taip pat patikrinimo metu nustatytas ir buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų apskaitos taisyklių pažeidimas", - informavo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Evaldas Vaineikis.
Tačiau Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Donatui Miliui mokesčių inspekcijos išvados – nė motais. Bent jau taip gali pasirodyti iš jo atsirašinėjimų bei viena kitai prieštaraujančių išvadų.
Kaip paaiškės vėliau, ir pats D. Milius prikišo nagus prie neskaidraus konkurso.
Prieštaraujančios išvados
Klausimų, ar specialistas tikrai suvokia, ką rašo, kyla skaitant jo išvedžiojimus apie tai, kad pagal sutartį su policija aikštelės savininkas turėjo atiduoti automobilį vos tik gavęs policijos pasirašytus dokumentus. Kitoje vietoje jis jau išvedžioja apie tai, kad kategoriško reikalavimo kaip ir nesą...
Dar gražesnės išvados apie tai, kodėl policija pasirašė sutartį su įmone, kuri net neturi teisės verstis minėta veikla. Nes rengiant konkursus iš dalyvių reikalaujama duomenų apie licencijas, patikimumą ir kt.
Tačiau D. Milius išvedžioja: „... pagrįstai nekilo abejonių, kad individuali įmonė veikia taip, kaip pagal įstatymą privalo veikti, tai yra priėmė šį potencialų tiekėją kaip veikiantį sąžiningai ir teisingai. Be to. Nė vienas teisės aktas neįpareigojo Šiaulių apskrities VPK vadovybės nurodyti komisijai, o komisijai nebuvo nustatytos pareigos tikrinti, ar potencialūs paslaugos teikėjai privalo turėti ir ar turėjo automobilių transportavimo paslaugų teikimo už atlygį veiklos vykdymui reikalingą licenciją".
Dar gražesnės išvados apie tai, kad su individualios įmonės savininku pasirašytoje sutartyje leidžiama verslininkui vienašališkai nustatinėti kainas. Paprastai konkurso nugalėtoju skelbiama įmonė, pasiūliusi mažiausias paslaugų kainas. Tai kaip apskritai konkurso (dabar apskritai kyla abejonių, ar toks konkursas buvo) nugalėtoju galėjo būti paskelbta įmonė, kuri kainas gali kelti neribotai. Nekvailas vyras tas D. Milius, tad tolimesniuose savo išvedžiojimuose, kuriuos pasirašė pats Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Aldividas Tručinskas, užsimena, kad vis dėlto klausimų keliantį sutartis punktą rekomenduota pakeisti. Esą, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir neskaidrumo.
Bet iš koto verčia šis specialisto pareiškimas: „Pareigūnų veiksmai nebuvo tyčiniai ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, siūlytina nepradėti tarnybinio patikrinimo ir apsiriboti minėtų įvykių analize." Kitaip tariant, nieko blogo ir jokių pasekmių nebuvo dėl to, kad pareigūnai moteriai bandė kišti net negaliojančią sutartį. Štai taip veikia mundurų skalbimo mašina, o dabar pamėginsime atspėti, dėl ko.
Savo veiksmus pavadino karčia patirtimi
Apie konkursą kalbinamas D. Milius atrodė itin sunerimęs. „Taip nebuvo, kad policijos pareigūnai būtų kažką netinkamo padarę", - išvedžiojo D. Milius.
„Įmonė turėjo turėti visus leidimus, bet komisariatas neturėjo pareigos tikrinti", - išvedžiojo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato teisininkas D. Milius. Ir netrukus prasitarė, kad 2008-aisiais, kai buvo vykdoma apklausa, bei šiuo metu jis yra ir Šiaulių apskrities VPK Viešųjų pirkimų komisijos narys. D. Milius pripažino, kad tuomet, kai buvo pasirašyta sutartis su individualia įmone, nebuvo prašyta licencijos, nes pareigūnai dėl savo patirties stokos to paprasčiausiai nepaprašė.
„Jis turbūt turėjo didesnį tralą, mes nežiūrėjome, su kokiu tralu jis vežioja mašinas. Turėdami karčią patirtį būtinai dabar reikalaujame. Dabar paprašėme apklausos dėl trijų juridinių asmenų pervežimo licencijų", - apie naują konkursą kalba D. Milius.
Taigi ar neatrodo, kad D. Milius pirmiausia bando skalbti savo paties marškininius? Ir net su A. Tručinsko parašu?
Įstatymas policijai turėtų būti šventas
Kritikos Šiaulių apskrities VPK pareigūnams negaili Seimo narys E. Žakaris. „Policijai įstatymai turėtų būti šventas dalykas, o sudaro sutartis su įmone, kuri pasirodo, net neturi teisės tokios paslaugos atlikti", - piktinasi Seimo narys. Jis abejoja, ar pareigūnai skaidriai ir tinkamai atliko savo pareigą. „Negalima atmesti to, kad kažkas galėjo būti suinteresuotas", - svarsto politikas.
Apie tai, kaip vertina savo pavaldinių veiksmus šioje istorijoje mėginome klausti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo A. Tručinsko, kurio parašu patvirtinti atsakymai apie atliktą tyrimą. Atsakymų iki darbo dienos nesulaukėme, kaip ir paaiškinimo, kodėl neatsakoma, nors tai privalu pagal įstatymą.
Nuskambėjo ir D. Miliaus žmona
Panašu, kad D. Milius apskrities policijos komisariate tikrai ne „paskutinis žmogus“. Prieš kelis mėnesius rašėme apie tai, kaip valytoja dirbusi D. Miliaus žmona buvo įdarbinta Migracijos skyriuje. Redakcija spausdino pareigūnų laišką, kuriame piktintasi dėl to, kad Šiaulių apskrities VPK tampa „švogerynu“. Net neturėdama aukštojo išsilavinimo moteris tame pačiame komisariate iki tol dirbo valytoja.
Pats D. Milius neslėpė, kad pats sutuoktinei pasiūlė rašyti prašymą dėl darbo, bet žmonos profesinės sėkmės karjeros šuoliu nedrįso vadinti. Esą karjera daroma tik valstybės tarnautojo kėdėje.
Asta VOLKOVAITĖ
