Savaitraščio "Veidas" apžvalgininkas A. Bačiulis analizuoja padėtį, susidariusią atsistatydinus generaliniam policijos komisarui ir vidaus reikalų ministrui.
Vieniems – šiurpi nelaimė, kitiems – puiki galimybė atlikti seniai brandintus persistumdymus jėgos struktūrų vadovybėje. Būtent tokia išvada peršasi pamačius politikų reakciją į Aleksandrijos kaimelio tragediją.
Girtas galvijas, nužudęs tris mažamečius, ne tik atėmė trijų žmonių gyvybes, bet ir atrišo rankas toms jėgoms, kurios jau seniai stengėsi visais būdais atsikratyti generalinio policijos komisaro Vytauto Grigaravičiaus.
Per septynerius metus dabar jau buvęs generalinis komisaras išgyveno ne vieną bandymą jį nušalinti. Bandė tai daryti ir Algirdas Brazauskas, ir šio dešinioji rankas Juozas Bernatonis, ir eksprezidentas Rolandas Paksas. Veltui. V.Grigaravičius vis išsisukdavo. Tiek dėl savo legendiniu tapusio populiarumo visuomenėje, tiek dėl pastaraisiais metais itin aiškios prezidento Valdo Adamkaus paramos.
Priešpaskutinis bandymas pakeisti Policijos departamento vadovybę buvo vasarą, pabandžius kompromituoti V.Grigaravičių tarnybiniu butu ir tarnybiniu automobiliu. Tuomet šis, tegu ir praradęs iki tol turėtą politinį "stogą" Socialliberalų partijoje, vis dar atsilaikė, nors po premjero Gedimino Kirkilo sparnu įsikūrę "valstybininkai" jau ir kandidatą į jo vietą parinkę turėjo.
V.Grigaravičiaus įpėdiniu, kaip tuomet teigta, turėjęs tapti generalinio pavaduotojas Kęstutis Lančinskas. Apie šio nuopelnus kovoje su nusikaltėliais girdėti neteko, tačiau jis turi kitų "valstybininkiškų" savybių. Ilgametis Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas (jo žmona dirba Lietuvos ambasadoje Rygoje), kaip teigiama, artimas vieno svarbiausių "valstybininkų" Dariaus Jurgelevičiaus draugas ir, koks sutapimas, dabartinio vidaus reikalų ministro Raimundo Šukio bendrakursis.
Ne paslaptis, kad šis ministras, taip skubiai ir principingai pareikalavęs V.Grigaravičiaus atsistatydinimo, būtų nieko prieš pakeisti darbovietę ir persikelti į Konstitucinį Teismą, į kurį naujų kandidatų atranka (vėl sutapimas) turi baigtis gruodžio mėnesį.
Trečias sutapimas – kartu su generaliniu komisaru "itin principingai" atsistatydinęs R.Šukys ministro poste bus iki gruodžio 10 dienos.
Negalima teigti, esą V.Grigaravičius niekuo dėtas dėl tragedijos Skuodo rajone. Netvarka ir savivalė policijoje, ypač apatinėse grandyse, tolimose komisarui artimai kriminalinei paieškai, tikrai klestėjo. Kita vertus, šiuo metu su pasimėgavimu atsistatydinusį pareigūną trypiantys politikai nė piršto nepajudino, kad įduotų Policijos departamentui teisinius įrankius daryti valymą policijos gretose. Nors V.Grigaravičius bene dar prieš metus prašė Seimą priimti atitinkamas įstatymų pataisas.
Norint geriau suprasti, kokio svarbumo postas atsilaisvino atsistatydinus generaliniam komisarui, reikia suvokti, kam jis vadovavo. Šiuo metu Policijos departamentas – pati galingiausia ir profesionaliausia slaptoji tarnyba Lietuvoje.
Kriminalinės policijos biure ir kitose generaliniam komisarui pavaldžiose tarnybose dirba šimtai operatyvininkų ir analitikų, sukaupusių milžinišką kiekį informacijos ne tik apie nusikaltėlius, bet ir apie įvairius įtakingus verslininkus bei politikus, vienu ar kitu būdu patekusius į pareigūnų bei jų agentūros akiratį.
Tinkamai panaudota (arba – nepanaudota) ši informacija gali virsti arba "bomba", galinčia išsprogdinti neįtikusiuosius, arba puikiu šantažo instrumentu, leidžiančiu visuomenei nežinant tampyti už virvutės vieną ar kitą politiką. Užėmę jį "valstybininkai" visiškai kontroliuotų visas Lietuvos slaptąsias tarnybas.