Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pateikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio atitinkamus papildymus, kuriais siūloma nustatyti išimtį, kad per mokestinio laikotarpio gautus nuostolius perkelti į kitus mokestinius metus neturėtų teisės kredito įstaigos - bankai. Nustačius tokį reglamentavimą kredito įstaigos privalėtų sumokėti pelno mokesčius, kurie būtų adekvatūs gaunamam pelnui. Šiuo metu galiojantis Pelno mokesčio įstatymas numato, kad visi be išimties ūkio subjektai (tarp jų ir komerciniai bankai) turi teisę per mokestinius metus gautus nuostolius perkeli į kitus mokestinius metus. To pasėkoje, Lietuvoje veikiantys stambūs komerciniai bankai naudojasi tuo ir sumoka nepalyginamai mažus mokesčius, lyginant su gautu metiniu pelnu: 2012 metais Lietuvos komerciniai bankai gavo per 1 mlrd. litų pelno, o pelno mokesčio sumokėjo vos 6 000 Lt. Ar toks bankų elgesys yra socialiai teisingas kitų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu? Taigi įtvirtinta minėta Pelno mokesčio įstatymo išimtimi turėtų būti taikoma ne visiems be išimties ūkio subjektams.
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai nurodo, kad tokį jų elgesį įtakojo pasaulyje ir Lietuvoje kilusi finansų krizė, dėl kurios buvo patirta didelių finansinių nuostolių 2009-2010 metais. Seimo nario R. Žemaitaičio nuomone tokia komercinių bankų argumentacija yra mažų mažiausiai abejotina. Bankai kriziniu laikotarpiu patys elgėsi visiškai neatsakingai: nebuvo vertinama reali nekilnojamo turto vertė, be pagrindo buvo suteikiamos didelės paskolos asmenims, kurių finansinis stabilumas jau tuo metu kėlė aiškių abejonių. Tuo laikotarpiu bankuose dirbančių valdytojų vykdoma veikla pasižymėjo dideliu neapdairumu, neūkiškumu ir lengvabūdiškumu. Deja, Lietuvoje veikiantys bankai dėl nesuprantamų priežasčių nesiėmė iniciatyvos spręsti problemų iš esmės ir nesiryžo kreiptis į Lietuvos teisėsaugos institucijas tam, kad šių bankų valdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtas veikas.
Lietuvoje veikiančių bankų metinis pelnas siekia itin dideles sumas, kurios surenkamos už konvertavimą, įmokas už komunalinius mokesčius, palūkanas, tarptautinius pervedimus, rinkliavos už kitas bankines operacijas. O tuo tarpu bankų sumokami pelno mokesčiai vos siekia kelis tūkstančius litų. Tokios sumos yra visiškai neadekvačios komercinių bankų gaunamam pelnui ir to pasėkoje didelė finansinė našta tenka Lietuvos piliečiams, pačiai Lietuvos valstybei. Į Lietuvos Respublikos biudžetą nėra surenkama realioji komercinių bankų pelno mokesčio dalis. Dėl to nėra galimybės didinti finansavimo kitų svarbių sričių, tokių kaip sveikatos apsauga, švietimas, susisiekimas, energetika ir kt. vystymui ir plėtojimui. Tokiu elgesiu komerciniai bankai parodo, jog jie yra socialiai neatsakingi ir yra suinteresuoti gauti, kuo didesnį pelną iš fizinių asmenų ir ūkio subjektų veikiančių Lietuvoje. Ekonomikos komiteto pirmininko nuomone, esamą situaciją reikia keisti iš esmės ir kuo greičiau, kadangi tokia komercinių bankų savivalė yra nesuderinama su Lietuvos teisinėje sistemoje veikiančiais moralės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
