Termometro stulpelis darbų grafiko nekoreguoja
Pastarosiomis dienomis sveikatos apsaugos specialistai vis aktyviau primena, kad smarkiai plieskianti saulė kelia ypač didelę grėsmę žmonių sveikatai. Tuo tarpu su karščiu besigalynėjantiems lauko darbininkams vadovaujantys viršininkai sako, kad šią vasarą karščių nepajuto.
„Reikia pastebėti, kad šiemet didelių karščių net nebuvo. Pamenu, užpernai karščiai laikėsi dvi savaites, tada buvo sudėtingos darbo sąlygos. Dabar nesusiduriam su problemom, dirbam kaip dirbę“, – Etaplius.lt teigė bendrovės „Šiaulių plentas“ Statinio statybos vadovas Vytautas Bliznikas.
Pašnekovo kolega “Šiaulių plento“ Statinio statybos vadovas Romualdas Gindrėnas pridūrė, kad oro sąlygos labiau trukdo pačiai darbų technologijai, o ne fizinį darbą atliekantiems darbininkams. „Mes dirbam su asfaltu, todėl labai esam priklausomi nuo oro. Jeigu lyja išvis negalim dirbt, jeigu kepina saulė, tada irgi atsiranda visokių trukdžių. Bet kol kas karščių nejaučiam“, – pasakojo R. Gindrėnas.
Atokvėpiu darbininkų nelepina
Valstybinė darbo inspekcijos specialistai primena, kad darbdavys, atlikdamas Darbo kodekse nurodytą pareigą saugiai organizuoti ir vykdyti darbą, privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat atsižvelgti į darbo karštyje bei saulėje keliamus pavojus.
„Darom pertraukėles, dvi prieš pietus, dvi po pietų. Kartais darom ilgesnes. Be to mūsų darbininkai visada yra aprūpinami neribotu kiekiu vandens“, – vardijo V. Bliznikas. „Būna, kad darbus pradedame anksčiau ryte, kol dar nėra taip karšta. Kartais, jei yra galimybė, baigiame anksčiau“, – pridėjo R. Gindrėnas.
Tiesa, ne visi gali anksčiau pradėti darbus, nes piktinasi miegaliai. „Jeigu darbus pradedam penktą arba šeštą valandą, tada šiauliečiai puola rašyti skundų, kad trukdom miegoti, – apie keblią situaciją Etaplius.lt pasakojo bendrovės „Šiaulių apželdinimas“ vadovas Vidas Klepšys. – Tikrai sudėtinga šienautojams kai dar karštis sklindą nuo technikos. Karštom dienom stengiamės dirbt tokiuose plotuose, kur mažiau šviečia saulė.“
Saugotis būtina visiems
Dirbantiems karštoje aplinkoje darbuotojams kyla raumenų mėšlungio, perkaitimo arba šilumos smūgio pavojus, o dirbantieji saulėje papildomai gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis.
Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Atkreiptinas dėmesys, jog dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė.
Vis tik karčių reikia saugotis net ir nedirbant. Aukšta oro temperatūra labiau veikia vyresnio amžiaus žmones, asmenis, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis, turinčius kepenų bei inkstų problemų, nėščias moteris, mažus vaikus ir net kūdikius.
Patarimai darbuotojams:
Kiek įmanoma venkite didelio karščio ir drėgmės bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.
Patarimai poilsiautojams:
Likite namuose, venkite tiesioginių saulės spindulių. Jeigu nesinori būti namuose, susiplanuokite karštą dieną praleisti vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ir pan. Juose cirkuliuojantis vėsus oras gali jus atgaivinti;
Patalpose naudokite ventiliatorius ar oro kondicionierius, tik svarbu prižiūrėti, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18C. Langus galite uždengti užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius;
Gerkite dažniau nei ima troškinti – skysčius gerkite nuolat, po truputį, visą dieną, nelaukdami, kol ištrokšite.
Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo;
Venkite skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą;
Nepatartina valgyti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto: valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, vartokite daugiau vaisių ir daržovių;
Dėvėkite šviesius lengvus medvilninius drabužius, venkite drabužių iš sintetinių audinių, rinkitės odinę avalynę, nepamirškite galvos apdangalų;
Jeigu būsite ten, kur jus pasieks tiesioginiai saulės spinduliai, naudokite apsauginį kremą nuo saulės, kurio sudėtyje yra saulės apsauginio faktoriaus (SPF), vadovaukitės naudojimosi instrukcijomis, nurodytomis ant pakuotės;
Dažnai naudokitės šaltu dušu ar vonia;
Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 10 iki 16 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus geriau atlikite anksti ryte arba vakare;
Poilsiaudami gamtoje pasirinkite vietą pavėsyje, būkite po skėčiais, ribokite buvimo atviroje saulėje laiką;
Jeigu sergate širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, būkite dėmesingi sveikatai, stebėkite savo sveikatos būklę;
Atminkite, kad esant dideliems karščiams, jums paskirtų vaistų poveikis gali pakisti. Būtinai pasitarkite su gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
