„Pirmas dalykas – tai biurokratijos mažinimas. (...) Antras dalykas – investicijų pritraukimas. Tai mūsų esminė ašis programos „Naujas planas Lietuvai“, - sakė G. Landsbergis.
Trečias darbas esą – pokyčiai švietimo sistemoje. Peržiūrėti studijų krepšelius žada ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kol kas ji tik vienu mandatu nusileidžia konservatoriams, tačiau turi galimybę juos aplenkti. Partijos pirmininkas pirmiausia nori keisti dabartinės valdžios priimtą Darbo kodeksą. Bei imtis pensijų reformos.
„Iš „Sodros“ dengiamos palūkanos, kas turėtų būti daroma iš valstybės biudžeto mokant pensijas. Tai leistų gerokai padidinti pensijas jau pačiu artimiausiu metu. Tai įstatymas, kuris nevykdomas ir aš manau, kad šitie sprendimai bus artimiausiu metu padaryti naujoje kadencijoje", - apie pažadus kalbėjo Ramūnas Karbauskis.
Dalijasi abstrakčiais pažadais
Ką tokie pažadai sako rinkėjams? Politologų teigimu, Landsbergio pažadai apie biurokratiją ir investicijas – abstraktūs. Jis esą sąmoningai nori nesivelti į diskusiją su Karbauskiu, nes akivaizdu, kad valstiečiai ir žalieji koalicijoje bus. O ar bus konservatoriai – dar neaišku.
Antra vertus, besiveržiantieji valdyti šalį visada kalba apie permainas, kitaip žmonių neįtikinsi. Tačiau kiek šie pažadai realūs?
„Kalbant apie permainas, atrodo, kad rinkėjui sudaromas įspūdis, kad tos permainos bus jau rytoj. O permainų nebus nei rytoj, ir po pusmečio jų irgi nebus“, - kalbėjo politologė Rima Urbonaitė.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
