Pasak klimatologo, šių metų balandžio pabaiga ir gegužės pradžia Lietuvoje buvo vėsi, o labiausiai liūdino vis pasikartojančios stipresnės šalnos naktimis ir rytais.
„Tai labai lėtino vegetacijos procesus tiek pievose ir laukuose, tiek ir miškuose bei soduose. Tokius vėsius orus lėmė gana stabili didelio masto troposferinių bangų padėtis: aukštuminis gūbrys virš Šiaurės rytų Atlanto, o slėnis – virš Vidurio ir Rytų Europos. Tai sudarė palankias sąlygas šaltam poliariniam orui judėti nuo poliarinių Šiaurės Atlanto akvatorijų link Baltijos regiono ir Rusijos. Nepaisant to, kad šios oro masės nukeliaudavo didelį atstumą virš vandenyno paviršiaus, jos išliko santykinai sausos, o patekę į priežemio anticiklono cirkuliacijos sistemą dar išsausėdavo. Kaip žinome, vandens garai yra vienos efektyviausių „šiltnamio“ efektą sukeliančių dujų, o sausas, neprisotintas oras yra „skaidrus“ paviršiaus efektyviam spinduliavimui nakties metu. Aišku, didelę įtaką šalnoms daro oro masės terminės savybės. Pavyzdžiui, pastarųjų trijų naktų atmosferos zondavimo duomenys (Kaune) rodo, kad nulinė izoterma laikosi 1,1–1,5 km aukštyje, o tai būtų labiau būdinga ankstyvam pavasariui ar vėlyvam rudeniui“, – dalinasi G. Stankūnavičius.
Pasak jo, šiandien iš šiaurės vakarų per Lietuvą keliauja šaltasis atmosferos frontas, kuriam praėjus orai dar labiau atvės. Šis atmosferos frontas yra nevienalytis, susiskaidęs, todėl ir kritulių laukas fronto zonoje yra labai netolygus. Daugiausia lietaus antroje dienos pusėje prognozuojama Vidurio ir Rytų Lietuvoje. Už fronto slėgis sparčiai kils ir ciklono (šiandien centras virš Karelijos) slėnio vietą užims aukštesnio slėgio sistema. Jau rytoj kritulių tikimybė maža, tačiau šalnos laukiamos beveik visoje šalies teritorijoje. Įdienojus dėl žemo kondensacijos lygio vietomis formuosis žymus debesuotumas, neleidžiantis paviršiui greitai įšilti. Ši aukštesnio slėgio sistema palaipsniui stiprės bei taps mažai judri, todėl silpnų šalnų bent jau dirvos paviršiuje tikimybė išliks dar kelias dienas. Dienomis orai šils ir antroje savaitės pusėje sieks +15 – +20 °C, galiausiai atšils ir naktys. Penktadienį nuo Vidurio Europos prie Lietuvos priartės besipildanti nedidelio masto žemo slėgio sritis, kuri vietomis lems nedidelius kritulius. Šeštadienį vėl numatomas šaltas atmosferos frontas ir, daugiausia, trumpalaikiai liūtinio pobūdžio krituliai. Sekmadienį slėgis kils, orai giedrės, susidarys palankios sąlygos nakties šalnoms formuotis. Kitos savaitės pradžioje vyraus nestipri oro pernaša iš šiaurės vakarų ir vakarų, todėl žymesnio atšilimo nelaukiama, tačiau maždaug nuo kito trečiadienio didelio masto termobarinis laukas keisis ir šiaurės vakarų oro srautą keis pietvakarių. Tada jau galime tikėtis stipresnio ir ilgesnio orų atšilimo.
„Pastaruoju metu vėsu buvo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Skandinavijoje, šiaurinėje Rusijos dalyje, Ispanijoje, Graikijoje ir visame pietų Balkanų regione (dėl cikloninės veiklos), taip pat JAV Vidurio vakaruose bei Centrinėje Kanados dalyje. Priešingai anomaliai šilta rytinėje Arktyje, Kanados archipelage, ten maksimali oro temperatūra kyla iki 0 – +10 °C, taip pat pietiniame Sibire ir Mongolijoje, kur maksimali oro temperatūra siekia +25 – +30 °C. Artimiausiomis dienomis šilumos židinys bent jau Arktyje išliks, taip pat atšils Vidurio ir Vakarų Europoje. Šiuo metu, prieš prasidedant vasaros musonui, pats karščiausias metas Indostano pusiasalyje ir rytiniame Pakistane. Vidurio ir Šiaurės rytų Indijoje per artimiausias 10 dienų numatomi stiprūs karščiai – iki +42 – +47 °C. Šiaurės Amerikoje, o tiksliau JAV, prasideda aktyvus viesulų (tornadų) sezonas. Pagal daugiamečius duomenis jų pikas tenka gegužės viduriui, o šios savaitės antroje pusėje bei kitą savaitę prognozuojama šiltos ir labai drėgnos oro masės pernaša nuo Meksikos įlankos link Misisipės vidurupio regiono ir pietinės Didžiųjų ežerų regiono dalies. Matomai, tokios sąlygos tik pateisins klimatinius duomenis.
Nors pavasaris vėluoja Baltijos jūros temperatūra yra artima normai ar net kiek šiltesnė (pietinėje dalyje) – siekia +5 – +8 °C, vėsesnė už normą tik Botnijos įlanka. Juodojoje jūroje, priešingai, paviršiaus temperatūra beveik visur vėsesnė už normą. Tačiau situacija greitai keičiasi ir atšilę orai Pietų Ukrainoje per savaitę ar kiek ilgiau pirmiausia labai įšildys seklią Azovo jūrą – kitos savaitės antroje pusėje iki +20 – +22 °C. Tačiau Juodosios jūros akvatorijos, ypač rytinėje dalyje, liks vėsesnės už daugiametes reikšmes.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad stipriausias atšilimas Vakarų ir Vidurio Europoje laukiamas mėnesio viduryje, bet Baltijos šalyse, greičiausiai, jis tik pakels vidutinę oro temperatūrą iki normos ribos. Kritulių šiam laikotarpiui prognozuojama mažiau už normą“, – prognozuoja klimatologas G. Stankūnavičius.
