Socialdemokratas Algirdas Butkevičius (2012-2016): būtina prižiūrėti ir koordinuoti ministrus
„Šis darbas pareikalaus nepaprastai daug sveikatos, kantrybės, stiprybės. Pirmiausia linkėčiau, kad Vyriausybės kabinetas būtų suformuotas atsižvelgiant į ministrų kompetenciją, nes Vyriausybėje tiek posėdžio metu, tiek pasitarimo metu, tik ir ministrams vadovaujant ministerijoms turi būti supratimas, kaip valdyti valstybę. Nuo valdymo supratimo priklausys, kaip bus paruošti strateginiai planai kiekvienoje ministerijoje.
Ministras pirmininkas turės nuolat stebėti per savo komandos žmones, kad ministerijos laiku įgyvendintų Vyriausybės programą. Dar vienas palinkėjimas – kad nebūtų tokių atvejų, kada ministerijos vėluoja su įstatymų projektų parengimu, pateikimu Vyriausybės posėdžiams. Vėluojant gaunasi kaip sniego gniūžtė, nuo kalno besiritanti – didėja ir didėja.
Svarbu, kad kabinetas dirbtų kaip komanda ir suprastų, kas yra horizontalusis valdymo metodas ir principai, nes kai kurios, pavyzdžiui, europinės programos yra įgyvendinamos kelių ministerijų. Dažnai ministrų būna toks požiūris, kad čia yra mano baras, čia yra tavo baras. Tai yra iš anksčiau atėjęs valdymo stilius. Jeigu visi tie dalykai bus derinami tarp ministrų, tada kabinetas dirbs sėkmingai.
S.Skverneliui dabar didžiausiais iššūkis būtų tai, kad tie projektai, kurie yra pradėti įgyvendinti, būtų tęsiami. Kitas dalykas – premjeras turi aiškiai išskirti keturis ar penkis mūsų valstybės svarbiausius prioritetus, tie prioritetai, pavyzdžiui, švietimo sistemos pertvarka, sveikatos apsaugos sistemos reformos tęstinumas, emigracijos sumažinimas, turi būti padėti ant stalo po tam tikru permatomu dalyku ir nuolat, kiekvieną rytą, tie dalykai turi būti primenami.“
Konservatorius Andrius Kubilius (1999–2000 ir 2008–2012): svarbiausia nusistatyti prioritetus
„Mano patarimas – sau asmeniškai apsibrėžti, kokių svarbiausių tikslų, darbų, prioritetų būdamas premjeras planuoja siekti. Tai yra pats didžiausias iššūkis – labai aiškiai suvokti, ko tu pats, atstovaudamas savo partijai, savo idėjoms, savo tam tikram visų valstybės ir pasaulio reikalų matymui, planuoji siekti. Neturint tokio aiškaus matymo esi pasmerktas klaidžioti kasdienybėje, chaotiškai dirbti ir tai yra pati didžiausia problema.
Didžiausias iššūkis ir pats svarbiausias siekis yra spartesnis žmonių gerovės augimas, turiu omeny ir atlyginimų augimą, bet tą galima padaryti tik labai stipriai siekiant, kad Lietuvos ekonomikos produktyvumas augtų žymiai sparčiau. Esame labai netoli tos vietos, kuri vadinama vidutinių pajamų spąstais, kai atlyginimai pradeda augti greičiau negu auga ekonomikos produktyvumas ir tai lemia visos ekonomikos konkurencingumo praradimą, tada stoja eksportas, stoja visas augimas. Man pats svarbiausias iššūkis būtų pasiekti, kad ekonomikos produktyvumas augtų greičiau, o tam reikia labai stipriai dirbti pritraukiant investicijas, ir ne tik į Vilnių, kur ateina aukštosios technologijos, bet ir į regionus, kad ir ten kurtųsi patrauklesnės darbo vietos.“
Socialdemokratas Gediminas Kirkilas (2006– 2008): pažadų vykdymas priklausys nuo ūkio augimo
„Pirmas iššūkis – suformuoti Vyriausybę, pateikti programą, priimtiną Seimui. Greitai bus biudžeto galutinis priėmimas, pasiūlymų yra daug, tai nebus taip lengva. Biudžetą dar turės pasižiūrėti Europos Sąjunga, buvo planas greičiau eiti prie subalansuoto biudžeto.
Didžiausiais iššūkis yra įvykdyti programą, kuri pažadėta. Pirmiausia tai priklausys nuo ekonomikos augimo, jeigu ekonomika sulėtėtų, tai daug ko negalėtum padaryti. Antras iššūkis – sprendimai dėl darbo jėgos emigracijos, tai labai rimta problema valstybėje. Ir, aišku, visi geopolitiniai iššūkiai, kurie mums gresia kartu su visa Europos Sąjunga.
Man atrodo, kad šiuo metu yra geri santykiai tarp prezidentės ir būsimos Vyriausybės, ieškoma konsensuso, Seime taip pat kol kas yra tinkama darna, kuri leidžia gerai pradėti darbą. Tai pozityvus ženklas.“
