Jau dabar aviacija atsakinga už 3,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, kiekvienais metais keleivių skaičius didėja 5 proc. Atsižvelgiant į tendencijas ir gerėjantį žmonių gyvenimą šie skaičiai ateityje gali sparčiai didėti. O tikėtina, jog iki 2050 m. aviacijos sektoriaus poveikis klimatui turėtų išaugti iki 5 – 15 proc.
Lėktuvai išmeta platų spektrą ŠESD
„Skrydžio metu iš lėktuvų variklių į orą išmetamos kuro degimo metu susidariusios įvairios dujinės medžiagos. Panašiai kaip ir iš automobilio variklio, – sako Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Justinas Kažys. – Kadangi lėktuvas sklendžia 11000 m aukštyje, išmestos medžiagos patenka į aukštesnius atmosferos sluoksnius – stratosferą. Tokiu būdu jos gali ilgiau išlikit atmosferoje bei būti pernešamos dideliais atstumais.“
Mokslininko teigimu, lėktuvuose naudojamas kuras pasižymi itin plačiu ir stipru šiltnamio efektą sukeliančių medžiagų spektru – anglies dvideginis, azoto oksidai, įvairūs aromatiniai angliavandeniliai. „Nepilnai sudegusio kuro produktai patenka į aplinką ir didina ŠESD koncentraciją atmosferoje, – pasakoja doc. J. Kažys. – Taip pat šie cheminiai junginiai prisideda prie Žemei gyvybiškai svarbaus ozono sluoksnio ardymo.“
Alternatyva – geležinkeliai
Tikėtis greito ir staigaus technologinio šuolio lėktuvų pramonėje, kuris visiškai sumažintų ŠESD išmetamus kiekius – neverta. Kaip teigia doc. J. Kažys, oro kelionių skaičiaus didėjimas sietinas su žmogaus gyvenimo kokybės pokyčiais pasaulyje. Didėjant žmonių skaičiui augs ir kelionių lėktuvais poreikis. Jo nuomone, teigiamas postūmis gali atsirasti tik tuomet, jei tiek individualiame, tiek visuomeniniame lygmenyje prisiimsime atsakomybę dėl klimato kaitos grėsmių.
Šiuolaikiniai greitieji traukiniai leidžia per trumpą laiką pasiekti kelionės tikslą. Investicijos į geležinkelių plėtrą ir moderniąsias technologijas šioje srityje turėtų būti vienas iš prioritetų siekiant sumažinti ŠESD išmetimus. „Vienareikšmiškai tai mažiausiai kenksmingas būdas keliauti didelius atstumus, – priduria Vilniaus universiteto docentas. – Žinoma, keliantis per vandenį, lėktuvai yra sunkiai pakeičiami, dabartinės kelionės laivais ne tik užima daug laiko, bet ir išmetamų ŠESD kiekiais ne ką besiskiria nuo lėktuvų.“