Humanitarinių mokslų daktaras Gintaras Aleknonis įsitikinęs, kad politika ir žiniasklaida taip supanašėjo, jog galiausiai neliko nė vieno, nė kito. O žiniasklaidos įtaka visuomenei yra tokia didelė, kad toks supanašėjimas gali turėti skaudžių pasekmių.
„Mano nuomone, žurnalistas turėtų išdrįsti kitą dieną pažvelgti tam žmogui, apie kurį jis rašė, į akis. O taip būna labai retai. Deja...“, - pabrėžė G. Aleknonis.
Pats Seimo rinkimuose dalyvavęs G. Aleknonis džiaugėsi išvengęs šiltos parlamentaro kėdės: „Jeigu pats nesisaugai, tada yra labai gerai, kai kas nors kitas apsaugo. Visuomenėje yra nusistovėjęs stereotipas, kad dirbti Seime – reiškia būti blogoje vietoje. Tokia yra mūsų Seimo diagnozė.“
„Keistas derinys – keiksmažodis ir politika. Nežinau, gal mums patinka, kai politika yra keiksmažodis. Atrodo, kad keikti politikus yra lengviausia. Žmogui visada yra paprasčiau pasakyti, kad tas ar kitas yra blogas“, - mintis į kairę, į dešinę žarstė G. Aleknonis.
Anot jo, labai juokinga klausyti, kai sakoma, kad politikus reikia mylėti. „Suprantama, politikų visokių būna, bet jų mylėti nereikia. Politikai reikia kritikos. Didžiausia bėda, kad politika ir žiniasklaida yra labai suartėjusios. O tada nelieka nei vieno, nei kito. Tada nebelieka kritikos“, - pabrėžė G. Aleknonis.
Neįprastoje diskusijoje dalyvavęs žurnalistas Andrius Navickas taip pat pridūrė, kad visuomenė šiais laikais priklauso nuo televizijos. O ypač tą ryšį sustiprina faktas, kad vaizdai televizoriuje negali ginčytis su žiūrovu. Todėl būtent žiūrovas tokiu atveju visada būna teisus. O tai lietuviams net labai patinka.
„Lietuvoje vyraujantis politinis gyvenimas yra ginčas su televizoriumi. Itin dažnas reiškinys, kai žmogus įsijungia televizorių ir su juo ginčijasi. Yra žmonių, kurie žiūri žinias 18 val., 20 val., 22 val. vis tikėdamiesi išgirsti kažko naujo. Bet jie girdi tą patį, tačiau vis tiek iš naujo išgyvena tą jausmą“, - sakė A. Navickas.