Klimatologo, Donato Valiuko teigimu, kruša susidaro susidūrus šaltai ir šilta oro masėms. Jų sandūroje susidarę ledėkai nespėja ištirpti iki pasiekiant žemę.
„Vasarą kruša kyla dėl to, kad vyksta intensyvi konvekcija. Konvekcija yra, paprasčiausiai sakant, kai nuo žemės paviršiaus vyksta garavimas, šilti oro srautai kyla į viršų, susidaro labai aukšti debesys, netgi po kelis kilometrus. Tuomet debesies viršuje būna, žinoma, neigiama temperatūra, todėl ten užšąla ledo gabaliukai ir krenta jie staiga žemyn nespėdami atitirpti, tada susidaro kruša. Kuo ta konvekcija stipresnė, kuo debesis aukštesnis, tuo tie krušos ledėkai būna didesni”, – kalba D.Valiukas.
Kruša – lokalus reiškinys
Kruša, kaip ir daugelis, iš skirtingų atmosferos frontų susidūrimų išplaukusių reiškinių, yra lokalus, ne visada pastebimas reiškinys.
„Dėl vietų kuriose dažniau pasitaiko kruša, tai sunku pasakyti, jei kur nors virš miško pasitaiko, tai niekas nepastebės ir net nežinos, kad ji ten buvo. Tokių atvejų buvo, kad vos ne kvadratiniame kilometre gali susidaryti kruša. Taip pat kaip ir mieste, vienoje pusėje krenta kruša, kitoje miesto dalyje lyja lietus. Tai toks labai lokalus reiškinys. Taip pat tai kompleksinis reiškinys, nes tuo metu, kai susiduria šaltasis ir šiltasis atmosferos frontai, tuo metu būna ir žaibai, ir perkūnijos, todėl krušos kartais ir nepastebime. Kai atmosfera yra nestabili, gali kilti ne tik kruša, tačiau ir škvalai, paprastai krušą lydi lietus ir žaibavimas”, – pasakoja klimatologas.
Krušos sezonas prasideda gegužės mėnesį
Kruša yra visiškai šiltojo sezono reiškinys. Jos sezonas prasideda gegužę, o baigiasi rugsėjį.
„Kruša Lietuvoje tikrai būna kiekvienais metais keliatą kartų, čia kasmetinis reiškinys. Jis prasideda nuo gegužės ir baigiasi rugsėjį. Tiesa, ir žiemą krenta tokios ledo kruopos, tokie nedideli ledo gabaliukai, jie ir vadinami ledo kruopomis. Tai mažesnė kruša, kai didesni ledo gabaliukai, tada vadinama kruša. Ledo kruopos būdingos šaltajam sezonui. Tuo metu neužtenka tos šilumos srautų į viršų ir tie gabaliukai būna mažesni”, – kalba D.Valiukas.
Kuo šiauriau, tuo krušos mažiau
Didžiausio Lietuvoje užfiksuoto krušos ledėko skersmuo yra 12 cm. Šis krušos ledėkas buvo pastebėtas Kybartuose liepos pirmą dieną, 1995 metais.. Dažniausiai krušos ledėkų skersmuo yra nedidelis (2–5mm). Tiesa, užsienyje krenta ir dar didesni krušos ledėkai, kurie gali ne tik sužaloti daiktus, tačiau ir sužeisti žmones. Taip ji blogina vairavimo sąlygas.
„Bangladeše arba Kinijoje iškrenta ir po kilogramą tie ledo gabalai, tai jų, be abejo, žala didžiulė. Ko gero tokioje valstybėje, kaip Islandija, gali ir nesusidaryti kruša, nes šiltojo oro srauto, kuris kiltų nuo žemės neužtenka. Taigi, kuo šiauriau, tai tuo krušos turėtų būti mažiau”, – mini D.Valiukas.
