Neseniai vienas iš mano trijų sūnų – mažiausias, septynmetis, kartu žiūrint per televiziją žinias (stengiuosi, kad jie žiūrėtų bent tai, o ne žemo intelekto auditorijai skirtas pseudo laidas apie „karamelines“ ir kitokias žvaigždes) paklausė: „Tai kas laimėjo tuos rinkimus?“
Tave ir mane apvogs
Nepagalvojęs, kad jis to žodžio nesupras, iškart atsakiau: „Opozicija.“ Jo atsakymas buvo: „Neteisingai. Laimėjo tie, kuriems tu vėl dirbsi, o mane ir tave apvogs.“
Akimirką pagalvojau ir paklausiau: „Kodėl taip manai?“ „Taip visi kalba“, – išgirdau jo atsakymą. Mintyse supratau, kad tokią nuomonę jis susidarė nugirdęs pokalbius troleibuse, žiūrėdamas televiziją, išgirdo taip kalbant kitus vaikus mokykloje, o gal dar kur nors kitur.
Kokia esmė? Jau net vaikai pradeda nusivilti valdžia: jos sprendimais, veikimo būdais. Kuo toliau, tuo labiau bet kokia Lietuvos Vyriausybė, bet kokio Seimo nariai siekia tik savo tikslų. Jų gerovė kyla lifto greičiu, o tauta tegu į 16-ą aukštą kopia laiptais.
Nueinanti Vyriausybė tikrai nebuvo blogiausia, tačiau per visus nepriklausomybės metus neturėjome nė vieno geros Vyriausybės.
Dabar vis metami kaltinimai dėl per rinkimus pirktų balsų. Jei ir buvo tokių atvejų (nesiginčiju), esmė viena – žmonės, ypač kaimuose, per Nepriklausomybės metus nustekenti tiek, kad parsiduotų bet kam. 10 litų už balsą. Imi? Aišku! O gal galima 12 litų?
Kas gali garantuoti, kad per kitus rinkimus žmonės neparsiduos už duonos kepalą ar skardinę alaus?
Gaila sugaišto laiko
Aš asmeniškai buvau iš tų, kurie praėjusiuose rinkimuose nedalyvavo. Tokių kaip aš buvo daug. Už tai gavau velnių iš vienos kolegės ir ypač iš žmonos. Bet kodėl turėčiau eiti ir tiesiog atiduoti balsą, jei neturiu kam? Kokia esmė?
Kad sugadinčiau biuletenį ir pridėčiau papildomo darbo balsus skaičiuojančiai komisijai? Jei eičiau tik sugadinti biuletenio, kas man kompensuotų sugaištą laiką? Prasmės – nulis. Neturi už ką balsuoti – nebalsuok.
Man, pavyzdžiui, tas pats, kas laimės per rinkimus: lietuviai, lenkai, baltarusiai, vokiečiai ar latviai. Svarbiausia – leiskite man dirbti ir netrukdykite gyventi. Kol kas tokios valdžios nebuvo ir nežinia, kada bus.
Kalkite save prie kryžiaus
Dabar kas? Kiekvienas kandidatas prieš rinkimus aiškina, kad jis yra geriausias, kiekviena partija knisa protą, kad užtikrins visų gerovę, kad tuoj gyvensime kaip suomiai ar švedai.
Seniai girdėta, seniai patikėta. Rezultatas – kaip visada. Nulis. Pažadėjau –netesėjau. Tad vėl tas pats klausimas – kam reikia eiti į rinkimus, jei mus apgaudinėja ir per juos, ir po jų?
Muškite mane, bet kol yra tokia situacija. Laikausi nuomonės, kad tie, kurie balsuoja, kala save prie kryžiaus. O paskui garsiai rėkia, kodėl tauta nebalsavo taip, kaip reikėjo.
Lygiai taip pat daro prezidentė. Praėję rinkimai parodė, kad jei ir kitą kadenciją vadovaus kas nors iš grybų giminės, gali būti baisoka.
