Klimatologai pastebi, jog dėl pasaulyje vykstančios klimato kaitos kinta ir Lietuvos klimatas. Daugėja netikėtų šalčio ir karščio bangų. Tai siejasi ne tiek su žiemos potvyniais, kurie buvo nebūdingi Lietuvai, bet ir aukšta temperatūra. Anksčiau, 8-9 XXa. dešimtmetyje, 30 laipsnių karštis buvo fiksuojama labai retai, tuo tarpu dabar, labiau į rytus nutolusioje Lietuvos dalyje, kone kasmet to yra sulaukiama. Ir apskritai, meteorologinių darinių kaip: stiprios liūtys, gausūs krituliai, vėjai ir pan. daugėja. Šių reiškinių pasikartojimo tendencijos yra pastebimos visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje.
Sinoptikas, Naglis Šulija mano, kad ateityje daugės ekstremalaus oro pavyzdžių, t.y. staigių šalčio bangų, vėjo, smarkaus lietaus. Todėl ir žiemomis orai labai svyruoja ir gali pakisti labai greitai.
„Dėl klimato kaitos ateityje daugės ekstremalių orų: netikėtų vėsių orų bangų, ne laiku ir pan. Pasirodys smarkus lietus, sniegas, vėjas, kuris išlaužo Kuršių nerijoje pušis arba dar ką nors. Pasaulyje daugėja tokių gamtos ekstremumų. Nėra taip, kad jie būtų savo jėga ypatingai dideli, bet, jeigu suskaičiuoti tų ekstremalių orų skaičių pasikartojimų per metus, tai jų jau daugėja”, – kalbėjo N. Šulija.
Svyravimai jau tapo norma
Praėjusiais metais sausio mėnuo nebuvo stipriai vėsesnis, nei kad būna įprastai. Tačiau bendra temperatūra rodo, kad jis buvo vėsesnis taip yra dėl tų pačių šalto oro bangų. Pernai pasitaikė tik kelios stingdančios dienos, kitomis buvo šilčiau. Tokie svyravimai jau tapo norma, nes praktiškai kasmet taip būna, ir tuo jau nereiktų labai stebėtis.
„Dabar prognozuojama, kad sausio temperatūra sieks normą ir kai kur, rytinėje Lietuvos dalyje. Bus iki pusės laipsnio vėsiau, bet tas puse laipsnio toks vos vos juntamas bus. Vidutinė temperatūra sieks apie 3,5 laipsnio šalčio“, – minėjo dr. Donatas Valiukas.
Žinoma, vidurkis skaičiuojamas sudėjus visas mėnesio dienas, tiek naktį tiek dieną, atskirų savaičių svyravimo tai nenusako, todėl viena savaitė gali būti labai šalta, kaip netrukus ši, o kita šiltesnė. Todėl sniego danga Lietuvos žiemomis taip pat tapo nepastovi.
„Ankščiau, prieš dešimt – penkiolika metų, sniegas Lietuvoje išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta, taip yra dėl klimato kaitos“, – minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
Kaltos į atmosferą paleidžiamos dujos
Kas vyksta klimato sistemoje, jeigu mes pakeliame jos temperatūra nuolat leisdami į atmosferą anglies dioksidą ir kitas dujas? Sustiprinamas šiltnamio efektas, tirpsta ledynai, daugėja klimato pabėgėlių. Klimato sistema gali tapti chaotiška, nevaldoma ir netgi pavojinga. Matyti, kad jau dabar keliatą kartų išaugo nuostolius nešančių reiškinių skaičius.
